Valstybinių miškų urėdijos vaizdo kameros Trakų regioniniame padalinyje užfiksavo kelis atliekų vežimo į mišką atvejus, o Ropėjų girininkijoje bendrovė „Vilniaus baldai“ padėjo sutvarkyti dvi tonas statybinių atliekų
Kol vieni miške vis dar palieka nereikalingas atliekas, kiti savanoriškai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio vaizdo kameros neseniai užfiksavo kelis pažeidėjus, į valstybinį mišką atgabenusius žaliąsias atliekas.
Pravieniškių girininkijoje vienas asmuo sunkvežimiu į mišką atvežė tris krovinius šakų. Pažeidimą pastebėję miškininkai jį sustabdė trečiojo atvežimo metu. Vyrui skirta 275 eurų bauda.
Tuo metu to paties regioninio padalinio Ropėjų girininkijoje vietos bendrovės iniciatyva sutvarkytos miške neteisėtai išverstos statybinės atliekos. Į teisėto atliekų tvarkytojo aikštelę išvežtos dvi tonos šiukšlių.
Pravieniškių girininkijoje į mišką atvežti trys sunkvežimiai šakų, pažeidėjui skirta 275 eurų bauda
VMU Trakų regioninio padalinio Pravieniškių girininkijoje neseniai užfiksuotas didelio masto šiukšlinimo atvejis. Asmuo sunkvežimiu į valstybinį mišką vežė žaliąsias atliekas – per vieną dieną čia atgabenti trys sunkvežimiai šakų.
Kadangi teritorija stebima VMU vaizdo kameromis, pažeidimas buvo netrukus pastebėtas, o asmenį miškininkai sustabdė trečiojo atliekų atvežimo metu.
Pažeidėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta 275 eurų bauda. VMU duomenimis, atsakomybė jam taikyta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 9 dalį dėl atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimo ir 278 straipsnio 1 dalį dėl lankymosi miške taisyklių pažeidimo.
Toje pačioje miško teritorijoje vaizdo kameros užfiksavo dar tris šakas išmetusias moteris
VMU atkreipia dėmesį, kad savavališkai atsiradusi atliekų krūva gali paskatinti ir kitus žmones ar įmones toje pačioje vietoje palikti savo šiukšles. Taip pavienis pažeidimas ilgainiui gali virsti vis didėjančiu nelegaliu sąvartynu.
Pravieniškių girininkijoje užfiksuotas ir kitas panašus atvejis. Dieną prieš sunkvežimiui atvežant šakas, toje pačioje teritorijoje žaliąsias atliekas išmetė trys moterys. Jų veiksmus taip pat užfiksavo Trakų regioninio padalinio vaizdo kamera.
Moterims surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir skirtos baudos. VMU primena, kad net ir natūralios kilmės žaliosios atliekos turi būti tvarkomos tam skirtose vietose.
Ropėjų girininkijoje bendrovė „Vilniaus baldai“ padėjo išvežti dvi tonas statybinių atliekų
To paties Trakų regioninio padalinio Ropėjų girininkijoje miškininkai aptiko neteisėtai paliktas statybines atliekas. Šį kartą prie teritorijos sutvarkymo prisidėjo vietos verslas.
Neseniai į Ropėjų girininkijos girininką buvo kreipęsi bendrovės „Vilniaus baldai“ atstovai, išreiškę norą prisidėti prie švaresnės miško aplinkos kūrimo. Aptikę statybines atliekas miškininkai susisiekė su bendrove ir jos darbuotojai prisijungė prie talkos.
Pasitelkę techniką, AB „Vilniaus baldai“ darbuotojai surinko miške paliktas atliekas ir išvežė jas teisėtam atliekų tvarkytojui. Iš viso perduotos dvi tonos statybinių šiukšlių. Iniciatyva įgyvendinta bendrovės lėšomis.
Šakų, lapų ir nupjautos žolės vežimas į mišką taip pat kenkia aplinkai
VMU primena, kad žaliosios atliekos – šakos, nupjauta žolė, lapai, vaisių krituoliai ir kitos sodo bei daržo atliekos – negali būti vežamos į mišką, nors jos yra organinės kilmės.
Miške paliktos tokių atliekų krūvos darko aplinką, gali keisti dirvožemio savybes ir vietos augalijos sudėtį. Kartu su atliekomis į mišką gali patekti invazinių augalų sėklų, kenkėjų ar augalų ligų sukėlėjų, o pūvančios atliekos gali sudaryti palankias sąlygas jiems plisti.
Be to, miške palikta sausa mediena ir šakos didina gaisrų pavojų. Jos gali paspartinti ugnies plitimą ir apsunkinti gaisro gesinimą. Miškininkai ragina žaliąsias atliekas kompostuoti savo sklype, naudoti mulčiui arba pristatyti į tam skirtas žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Miške išmestos atliekos gali užteršti dirvožemį, gruntinį vandenį ir kelti pavojų gyvūnams
Miške paliktos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį. Jos gali užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį, sužeisti ar pražudyti laukinius gyvūnus, didinti gaisrų tikimybę ir ilgainiui pažeisti miško ekosistemą.
Ypač pavojingos kartu su buitinėmis atliekomis paliekamos cheminės, elektroninės ir kitos pavojingos atliekos. Ilgai nesuyrančios jų dalelės gali patekti į aplinką ir maisto grandinę, o atliekų krūvos tampa palankia vieta veistis kenkėjams.
VMU pabrėžia, kad nelegaliai paliktų atliekų surinkimas ir sutvarkymas reikalauja papildomo darbuotojų laiko bei lėšų. Šie ištekliai galėtų būti skirti miškų priežiūrai, rekreacinių vietų tvarkymui ir kitoms svarbioms veikloms.
Pastebėjus miške išverstas atliekas galima pranešti platformoje „Tvarkau Lietuvą“
Radus miške išmestų atliekų, apie jas galima pranešti artimiausiam VMU regioniniam padaliniui arba užregistruoti pranešimą platformoje „Tvarkau Lietuvą“.
Pastebėjus žmogų, kuris miške verčia atliekas, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Jei saugu, galima užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir pažeidimo vietą.
VMU ragina nelikti abejingiems pastebėjus aplinkosaugos pažeidimus. Laiku pateikta informacija, ypač nuotraukos ar vaizdo įrašai, gali padėti nustatyti pažeidėjus ir užkirsti kelią naujų nelegalių sąvartynų atsiradimui.
Renkantis atliekų išvežimo paslaugą svarbu įsitikinti, kad jos bus perduotos teisėtam tvarkytojui
Kad atliekos nepatektų į mišką, pakeles ar kitas tam neskirtas vietas, būtina atsakingai pasirinkti jų išvežimo paslaugą. Skelbimas socialiniuose tinkluose, interneto grupėse ar skelbimų portale dar nereiškia, kad atliekos bus sutvarkytos teisėtai.
Prieš užsakant paslaugą verta pasidomėti, kas ją teikia, į kokią vietą bus vežamos atliekos ir ar jas priimantis tvarkytojas turi teisę priimti būtent tokios rūšies atliekas. Rekomenduojama išsaugoti susirašinėjimą, užsakymo ir apmokėjimo informaciją bei, jei įmanoma, paprašyti atliekų perdavimą patvirtinančių dokumentų. Tai ypač aktualu, kai dėl išvežimo susitariama neformaliai, pavyzdžiui, per socialinius tinklus.
Abejonių turėtų kelti pasiūlymai, kai paslaugos teikėjas nenurodo savo duomenų, nepaaiškina, kur veš atliekas, arba negali pateikti paslaugą ir atliekų perdavimą pagrindžiančių dokumentų. Itin maža kaina taip pat gali būti priežastis pasitikslinti, ar atliekomis tikrai bus pasirūpinta teisėtai.
Nuoroda
„Valstybinių miškų urėdija“. (2026). Atliekos miške: pažeidimus užfiksavo VMU, tvarkyti padėjo ir bendruomenė. https://vmu.lt/atliekos-miske-pazeidimus-uzfiksavo-vmu-tvarkyti-padejo-ir-bendruomene/
