Ketvirtadienį Lietuva neteko istorinės asmenybės
Ketvirtadienį Lietuva neteko vienos ryškiausių Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio asmenybių – mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, profesorė, ekonomistė ir pirmoji atkurtosios Lietuvos Ministrė Pirmininkė Kazimira Danutė Prunskienė. Jai buvo 83-eji.
Žinią apie politikės mirtį portalui Delfi patvirtino jos sūnus Vaidotas[1].
Kazimira Prunskienė Lietuvos istorijoje išliks kaip pirmoji moteris, vadovavusi atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybei. 1990-ųjų kovą, vos atkūrus šalies nepriklausomybę, jai buvo patikėta vadovauti pirmajam Ministrų kabinetui. Tai buvo vienas sudėtingiausių laikotarpių modernios Lietuvos istorijoje – valstybė kūrė savo institucijas, išgyveno Sovietų Sąjungos ekonominę blokadą, sprendė finansinius ir socialinius iššūkius bei siekė tarptautinio pripažinimo.
Apie politikės netektį užuojautą pareiškė šalies vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad K. D. Prunskienės vardas išliks Lietuvos valstybės atkūrimo istorijoje kaip vienos pirmųjų nepriklausomos Lietuvos politinių lyderių, o jos vadovavimo metais buvo dedami svarbiausi nepriklausomos valstybės institucijų ir ekonominių pertvarkų pamatai.
Kaip skelbiama, K. Prunskienės laidotuvės bus valstybinės. Pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė bus palaidota Vilniaus Antakalnio kapinių Signatarų kalnelyje, o tiksli atsisveikinimo ir laidotuvių data bei laikas bus paskelbti vėliau.
Pirmoji premjerė ir valstybės kūrėja
Daugeliui lietuvių K. Prunskienė pirmiausia asocijuosis su istoriniu 1990-ųjų laikotarpiu. Ji tapo pirmąja moterimi Lietuvos istorijoje, užėmusia Ministro Pirmininko pareigas, ir viena svarbiausių politinių figūrų pirmaisiais nepriklausomybės metais.
Vadovaudama Vyriausybei ji ne tik sprendė vidaus ekonomines problemas, bet ir aktyviai dirbo siekdama tarptautinio Lietuvos pripažinimo. K. Prunskienė pirmoji iš Lietuvos politikų susitiko su JAV prezidentu George’u Bushu, Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Margaret Thatcher, Vokietijos kancleriu Helmutu Kohliu ir Prancūzijos prezidentu François Mitterrand’u. Šie vizitai tapo reikšmingu žingsniu stiprinant Lietuvos pozicijas pasaulyje ir siekiant tarptautinės paramos atkurtai valstybei.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad K. Prunskienei teko dirbti išskirtinai sudėtingomis aplinkybėmis – ekonominės blokados ir agresyvios Sovietų Sąjungos spaudimo sąlygomis. Pasak jo, tai buvo laikotarpis, pareikalavęs drąsos, politinės išminties ir gebėjimo priimti sudėtingus sprendimus.
Politika, mokslas ir siekis tapti prezidente
1943 metų vasario 26 dieną Švenčionių rajone gimusi Kazimira Prunskienė buvo ekonomikos mokslų daktarė ir ilgametė akademikė. Baigusi Vilniaus universitetą ji daugiau kaip du dešimtmečius dėstė šiame universitete, vykdė mokslinius tyrimus Lietuvoje ir užsienyje, paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių bei parašė kelias dešimtis knygų ekonomikos tematika.
Ji buvo viena Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų, Kovo 11-osios Akto signatarė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narė. Vėliau įkūrė Lietuvos moterų partiją, vadovavo Naujajai demokratijai, o vėliau – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai. Ne kartą buvo išrinkta Seimo nare, dirbo žemės ūkio ministre.
2004 metais K. Prunskienė buvo labai arti dar vieno istorinio pasiekimo – pateko į antrąjį Prezidento rinkimų turą ir siekė tapti pirmąja Lietuvos prezidente moterimi. Vis dėlto tuomet rinkimuose ją įveikė Valdas Adamkus. Dar kartą prezidento posto ji siekė 2009 metais, tačiau rinkimus laimėjo Dalia Grybauskaitė.
Prieštaringas palikimas ir vieta istorijoje
Kaip ir daugelio ryškių politikų, K. Prunskienės karjera neapsiėjo be prieštarų. Ne vienus metus viešojoje erdvėje buvo keliami klausimai dėl galimo bendradarbiavimo su KGB. Tačiau po ilgų teisminių ginčų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi panaikino Liustracijos komisijos sprendimą, kuriuo ekspremjerė buvo pripažinta slapta bendradarbiavusi su KGB.
2012-aisiais, per savo gimtadienį, politikę ištiko sunkus insultas. Po sudėtingos operacijos ir ilgos reabilitacijos ji pasitraukė iš aktyvaus visuomeninio ir politinio gyvenimo.
Nepaisant skirtingų vertinimų, Kazimira Prunskienė išliks viena ryškiausių atkurtos Lietuvos istorijos asmenybių. Ji buvo tarp žmonių, pasirašiusių Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, pirmoji moteris, vadovavusi Lietuvos Vyriausybei, ir politikė, kurios vardas neatsiejamas nuo pirmųjų nepriklausomos valstybės kūrimo metų bei Lietuvos kelio į tarptautinį pripažinimą.
