JAV ir visame pasaulyje nuolat trūksta vaistų mirtinoms injekcijoms
Aidaho valstijoje įteisintas alternatyvus mirties bausmės atlikimo būdas pasitelkiant sušaudymo būrį, kai negalima taikyti mirtinos injekcijos[1].
Sprendimas buvo priimtas dėl nuolatinio vaistų trūkumo pasaulyje ir JAV. Iki šiol jau ne kartą įkalinimo įstaigose teko nukelti mirties bausmės datas dėl mirtinoms injekcijoms reikiamo medikamento trūkumo.
Sušaudymas nebus pirminis mirties bausmės vykdymo būdas, bet jis bus pasitelkiamas kaip atsarginis, jei atėjus nustatytai datai, kaliniui nebus įmanoma suleisti reikiamos mirtinos medžiagos.
Dabar Aidaho pataisos departamento direktorius per penkias dienas nuo mirties nuosprendžio įvykdymo turi nustatyti, ar galima atlikti mirtiną injekciją. Jei reikalingų medikamentų nėra, departamentas privalo nuteistajam įvykdyti mirties bausmę sušaudant.
Tačiau kol tokia mirties bausmė galės laisvai vykti, valstija turės atitinkamai parengti savo įkalinimo įstaigų patalpas, kad būtų galima atlikti tokias egzekucijas. O tai kainuos apie 750 000 JAV dolerių. Nepisant to, naujasis įstatymas Aidaho valstijoje įsigalios šių metų liepos 1 d.
Mirties bausmė sušaudant atrodo kaip grįžimas 100 metų atgal
Mirties bausmės informacijos centro duomenimis, tik keturiose kitose valstijose: Misisipėje, Oklahomoje, Jutoje ir Pietų Karolinoje šiuo metu leidžiama mirties bausmę vykdyti sušaudant, o nuo 1976 m. tokiu būdu buvo įvykdytos tik trys egzekucijos.
Tuo tarpu Aidaho gubernatorius, pasirašęs įstatymą, kuriuo išplečiama mirtinų injekcijų vaistų tiekėjų ir gamintojų apsauga Aidaho valstijoje, mano, kad mirties bausmė yra būtina siekiant užtikrinti teisingumą aukų šeimoms ir kad teisėtus baudžiamuosius nuosprendžius turi vykdyti būtent valstybė[2].
Atstovų rūmuose įstatymo projektas priimtas 24-11 balsų, o Senate – 50-15 balsų. Nors įstatymo projekto autorius, respublikonas Bruce Skaug teigia, kad mirties bausmė sušaudant yra humaniška ir leidžia valstybei vykdyti mirties bausmes, Atstovų Rūmų mažumos lyderio padėjėja Lauren Necochea išreiškė susirūpinimą, kad naujasis įstatymas atvers kelią teisiniams ginčams, susijusiems su aštuntąja pataisa, draudžiančia žiaurias ir neįprastas bausmes.
55 šalys pasaulyje vis dar naudoja mirties bausmę
Daugiau nei du trečdaliai pasaulio jau yra pašalinę mirties bausmę iš įstatymų ir nesinaudoja tokiu metodu. 2021 metų pabaigoje 108 šalys jau buvo panaikinę mirties bausmę už visus nusikaltimus, aštuonios šalys panaikino mirties bausmę už nusikaltimus, padarytus ne karo metu[3].
Mirties bausmės taikymas jau daugelį amžių kelia ginčus, o jos istorija apima įvairias kultūras ir šalis. Anksčiausiai mirties bausmė užfiksuota XVIII a. pr. m. e. Babilono karaliaus Hammurabio kodekse, kuriame išvardyti 25 nusikaltimai, už kuriuos baudžiama mirtimi.
Mirties bausmė taip pat buvo taikoma senovės graikų ir romėnų visuomenėse, kur ji pirmiausia buvo taikoma kaip bausmė už tokius nusikaltimus kaip žmogžudystė, išdavystė ir išprievartavimas.
Europoje mirties bausmė buvo plačiai taikoma viduramžių laikotarpiu, kai ja buvo siekiama palaikyti teisėtvarką. Šiuo laikotarpiu mirties bausmė buvo vykdoma įvairiais būdais: pakariant, nukertant galvą, sudeginant ant laužo, nupjaunant ir ketvirčiuojant.
Mirties bausmė Europoje buvo toliau taikoma ir Renesanso laikotarpiu, ir Apšvietos epochoje. Tačiau XVIII a. vis labiau stiprėjo judėjimas prieš mirties bausmės taikymą, todėl keliose Europos šalyse, įskaitant Italiją, Portugaliją ir Nyderlandus, mirties bausmė buvo panaikinta.
JAV yra viena iš labiausiai žinomų šalių kaip taikanti mirties bausmę
Jungtinėse Amerikos Valstijose mirties bausmė pradėta taikyti dar kolonijiniais laikais, kai ji buvo taikoma už įvairius nusikaltimus. Tačiau XX a. septintajame dešimtmetyje sustiprėjo judėjimas prieš mirties bausmės taikymą, todėl 1972 m. Aukščiausiasis Teismas laikinai sustabdė mirties bausmės taikymą.
Sustabdymas buvo panaikintas 1976 m. Nuo to laiko keliose valstijose mirties bausmė vėl buvo pradėta taikyti. 2021 m. duomenimis, 27 JAV valstijose vis dar taikoma mirties bausmė, o 23 valstijose ji panaikinta.
Azijoje mirties bausmė taikoma jau daugelį šimtmečių, o Kinija yra viena iš daugiausiai mirties bausmių įvykdžiusių šalių. Pastaraisiais metais Azijoje auga judėjimas už mirties bausmės panaikinimą, o kelios šalys, įskaitant Filipinus, 2000-aisiais panaikino mirties bausmę.
Afrikoje mirties bausmė taip pat plačiai taikoma: kelios šalys, įskaitant Egiptą ir Sudaną, taiko mirties bausmę už tokius nusikaltimus kaip žmogžudystė ir prekyba narkotikais. Tačiau Afrikoje vis dažniau pasigirsta judėjimas už mirties bausmės panaikinimą: pastaraisiais metais kelios šalys, įskaitant Ruandą ir Senegalą, panaikino mirties bausmę.
1 iš 8 žmonių, nuteistų mirties bausme, būna išteisintas
Analizuojant daugiau nei trijų dešimtmečių duomenis, atrasta, kad daugiau nei 4 procentai kalinių iš mirtininkų eilės yra nekalti dėl nusikaltimo už kurį yra įkalinti.
Vienas iš 25 Jungtinių Valstijų kaltinamųjų, kuriems buvo paskirta mirties bausmė, greičiausiai buvo nuteistas klaidingai. Šis skaičius, tiksliau 4,1 proc., nustatytas atlikus naują daugiau nei trijų dešimtmečių duomenų apie mirties nuosprendžius ir išteisinimus iš mirties bausmės vien Jungtinėse Valstijose analizę.
Apskaičiuoti Jungtinių Valstijų baudžiamųjų bylų kaltinamųjų neteisingų nuosprendžių skaičių sudėtinga dėl to, kad daugelis neteisingų nuosprendžių niekada nenustatomi ir nėra centrinės nacionalinės duomenų bazės, kurioje būtų stebima dauguma baudžiamųjų bylų rūšių.
Norėdamas apskaičiuoti tikslesnį klaidingų nuosprendžių skaičių, Mičigano universiteto Teisės mokyklos Ann Arbore profesorius ir buvęs baudžiamųjų bylų advokatas Samuelis Grossas nusprendė sutelkti dėmesį į vieną nedidelį baudžiamųjų bylų pogrupį: bylas, kuriose buvo nuteisti mirties bausme.
Jis pažymi, kad mirties bausmę atliekantys kaltinamieji turi geresnes galimybes naudotis advokatų paslaugomis, todėl paprastai daugiau dėmesio ir išteklių skiriama tam, kad būtų užtikrinta, jog nuosprendžiai būtų teisingi.
S. Grossas ir jo kolegos surinko duomenis iš JAV Teisingumo departamento ir Mirties bausmės informacijos centro, pelno nesiekiančios organizacijos, kuri stebi mirties bausmių vykdymą, apie visus 7 482 mirties nuosprendžius, įvykdytus Jungtinėse Valstijose nuo 1973 iki 2004 metų[4].
Tačiau net ir mirties bausmės bylose, padalijus žinomų išteisinimų skaičių iš bendro kaltinamųjų skaičiaus, nebūtų galima tiksliai apskaičiuoti visų neteisingų nuosprendžių. Trečdalyje mirties bausme nuteistų kaltinamųjų po apeliacijų, paprastai maždaug per 5 metus, vėl paskiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Po pakartotinio nuteisimo sumažėja jų galimybės naudotis ištekliais, kurie galėtų padėti įrodyti neteisingą nuteisimą.
Niekas neabejoja, kad grupėje, kuri pašalinama iš mirties bausmės vykdymo eilės ir nuteisiama iš naujo, yra daugiau žmonių, kurie iš tikrųjų yra labiau linkę būti nekalti ir būtų išteisinti, jei liktų mirties bausmės vykdymo eilėje. Įrodyta, kad pakartotinai nuteistų kaltinamųjų tikimybė būti išteisintiems yra aštuonis kartus mažesnė nei tų, kurie laukia mirties bausmės.
Trūksta ne tik antibiotikų, vaistų nuo vėžio, bet ir mirtinos injekcijos preparatų
Iki šiol mirtina injekcija buvo vienintelė teisėta mirties bausmės vykdymo forma Aidaho valstijoje, tačiau ši valstija negalėjo įvykdyti numatytos mirties bausmės mirties bausme nuteistam Gerald Pizzuto jaunesniajam, nes buvo sunku gauti cheminės medžiagos pentobarbitalio, reikalingos mirtinai injekcijai atlikti[5].
G. Pizzuto, kuriam dabar 67 metai, dar 1985 m. buvo nuteistas už dviejų žmonių nužudymą pirmojo laipsnio žmogžudyste.
Valstijos vyriausybės interneto svetainės duomenimis, šiuo metu Aidaho valstijoje mirties bausmės laukia aštuoni žmonės.
Mirtinos injekcijos medikamentai nėra vieninteliai, kurių trūksta JAV. Su vaistų trūkumu (skirtingai nei vakcinų nuo COVID-19, kurių yra nepaparstai didelis perteklius), susiduria visas pasaulis, o taip pat ir Lietuva. Puikiai žinome, kaip sudėtinga sirgti Lietuvoje šiuo metu, kai trūksta antibiotikų bei kitų preparatų. Dažnas tik vaistinėje sužino, kad išrašyti vaistai nebetiekiami į šalį ir nėra kuo juos pakeisti.
Taip užsitęsęs gydymas tik apsunkina pacientų būklę ir prailgina laiką ligos patale. Dar daugiau pacientų ligoninėse atsiduria vien dėl to, kad tinkamo gydymo negavę pasijuto kelis kartus prasčiau.
Pačioje JAV vaistų trūkumas padidėjo net 30 procentų.
Daugelis amerikiečių apie nacionalinį vaistų trūkumą sužinojo būtent COVID-19 pandemijos metu. Vienas ryškiausių pavyzdžių tai, kai praėjusiais metais nerimaujantys tėvai pasakojo, kad per ypač sunkų RSV sezoną jie ėjo į parduotuves ieškodami įprastų skausmą malšinančių vaistų ir antibiotikų[6].
Tačiau viskas buvo tik bevaisės paieškos, nes vaistų tiekimas buvo stipriai paveiktas pandemijos. Padidėjusi paklausa gali lemti vaistų trūkumą, tačiau didelę problemos dalį sudaro ir tai, kaip vaistai gaminami ir parduodami JAV rinkai, teigė ekspertai.
Medikamentų tiekimo ir gamybos sutrikimai trunka jau dešimtmečius
Senato užsakytoje ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. pabaigoje vaistų trūkumas buvo rekordinis per penkerius metus, t. y. buvo užregistruoti 295 aktyvių vaistų trūkumai. Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad nors vidutinis vaistų trūkumas trunka apie 1,5 metų, daugiau nei 15 svarbiausių vaistų trūksta jau daugiau nei dešimtmetį.
Naujoje ataskaitoje teigiama[7], kad įprastinių ir specializuotų vaistų trūkumas jau seniai yra nuolatinė problema. Nuo 2007 m. FDA nustatė vidutiniškai daugiau nei 100 atskirų vaistų trūkumo atvejų per metus. O 2011 m. FDA nustatė, kad trūksta net 267 vaistų.
Nepaisant to, kad JAV turi inovatyviausią medicinos pramonę pasaulyje, nesugeba užtikrinti nuolatinio svarbiausių vaistų tiekimo. Esant dabartinei reguliavimo sistemai, situacija tikriausiai greitai nepagerės, sakė ekspertai. Reguliariai trūksta net vaikų ir suaugusiųjų vėžiui gydyti reikalingų vaistų, įskaitant kai kuriuos, kuriems tiesiog nėra alternatyvaus gydymo.
Ir nors kai kurių vaistų trūkumas gali būti tik nepatogumas, kiti turi pražūtingą poveikį ligonių sveikatai. Pernai, kai buvo didžiausias vaistų trūkumas, trūko 295 vaistų. Ankstesniais metais šis skaičius buvo dar didesnis. JAV Maisto ir vaistų administracija šiuo metu į sąrašą įtraukė 130 vaistų, kurių trūksta.
Kai kurie įprasti vaistai sąraše yra jau kelis mėnesius. Daugelis kitų, pavyzdžiui, albuterolio sulfatas, kurį gydytojai naudoja kvėpavimo sutrikimams gydyti, yra pagrindinis vaistas, kurio trūksta jau seniai. Pasak Amerikos sveikatos sistemos vaistininkų draugijos, šio vaisto trūksta nuo praėjusios vasaros, o į FDA trūkstamų vaistų sąrašą jis įtrauktas nuo spalio mėnesio.
Manoma, kad šis trūkumas dar labiau padidės, nes kovo pradžioje buvo uždarytas pagrindinis tiekėjas JAV ligoninėms. Ekspertų teigimu, albuterolio trūkumas rodo, kad vaistų trūkumai rinkoje yra tikra problema daugeliui vaistų pasauliniu mastu.
