Auditas: milijardiniuose pirkimuose ne visada aiški atsakomybė
Valstybės kontrolės audite nurodoma, kad ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų sistemoje išlieka spragų, galinčių didinti šališkumo riziką ir lėtinti strategiškai svarbius įsigijimus. Auditorių duomenimis, ne visais atvejais pakankamai aišku, kas faktiškai priima galutinius sprendimus ir ar visi procese dalyvaujantys asmenys tinkamai deklaruoja savo interesus.
Audite nustatyta, kad 45 proc. nagrinėtų pirkimų atvejų reikšmingą vaidmenį sprendimų priėmime turėjo krašto apsaugos ministrui atskaitingos patariamosios institucijos. Kaip pažymima audito ataskaitoje, nors jų funkcija turėtų apsiriboti rekomendacijomis ir išvadomis, praktikoje jų protokoliniai nutarimai tapdavo pagrindu tolesniems Gynybos resursų agentūros veiksmams[1].
„Šios patariamosios institucijos teisiškai neturi sprendimų priėmimo įgaliojimų – jų paskirtis tėra teikti siūlymus bei išvadas. Praktika, kai galutiniai pirkimų veiksmai grindžiami tik jų protokoliniais sprendimais, neatitinka viešojo administravimo principų: joms faktiškai suteikiama sprendimų priėmimo funkcija, kurios jos neturi, o papildomas derinimų ratas reikšmingai prailgina ir taip kritišką ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų laiką“, – nurodoma Valstybės kontrolės audite.
Audite fiksuojamos interesų deklaravimo spragos
Valstybės kontrolės audite atkreipiamas dėmesys ir į privačių interesų deklaravimą. Jame nurodoma, kad patariamųjų institucijų nariai, nors gali daryti tiesioginę įtaką pirkimų rezultatams, nėra įpareigoti deklaruoti privačių interesų kaip pirkimų proceso dalyviai. Auditorių vertinimu, tokia situacija gali didinti interesų konfliktų ir nepakankamo skaidrumo riziką.
Audito metu trūkumų nustatyta ir Gynybos resursų agentūroje. Ataskaitoje nurodoma, kad 2023–2025 metais pagal išimtis vykdytų pirkimų vertė siekė 3,4 mlrd. eurų. 53 proc. tikrintų atvejų procedūrose dalyvavę darbuotojai savo deklaracijose nebuvo nurodę konkretaus pirkimo, kuriame dalyvavo. Audito duomenimis, 74 proc. tokių darbuotojų tiesiogiai rengė pirkimų inicijavimo dokumentus.
„Atliekant strategiškai svarbius, didelės vertės gynybos pirkimus ir siekiant išvengti procesų sulėtėjimo, būtina užtikrinti efektyvią jau esančių vidinių perkančiosios organizacijos procedūrų kontrolę. Galimus privačius interesus privalo deklaruoti visi procesui įtaką darantys asmenys – ne tik tie, kurie tiesiogiai vykdo pirkimą, bet ir rengiantys, derinantys reikalavimus ar priimantys sprendimus“, – pažymima audito medžiagoje.
Auditas: derinimai užsitęsia, dokumentavimas ne visada pakankamas
Audito ataskaitoje taip pat išskiriama pirkimų derinimo trukmė. Nustatyta, kad 42 proc. vertintų pirkimų įvairūs suderinimai truko nuo 30 iki 374 dienų. Valstybės kontrolė šį procesų užsitęsimą sieja su nepakankamai aiškiai paskirstytomis funkcijomis, papildomais derinimo etapais ir patariamųjų institucijų vaidmeniu, kuris praktikoje tampa platesnis nei numatyta teisės aktuose.
Auditoriai taip pat fiksavo pirkimų dokumentavimo trūkumų. Ataskaitoje pažymima, kad dalis rinkos tyrimų nebuvo atliekami arba tinkamai dokumentuojami, o kai kurios tiekėjų apklausos vyko žodžiu. Audite nurodoma, kad tokia praktika apsunkina galimybę vėliau įvertinti, ar pasirinkti sprendimai buvo pakankamai pagrįsti.
Audito metu taip pat nustatyta atvejų, kai sutartys tam tikrą laiką buvo vykdomos neturint privalomų banko garantijų ar laidavimo raštų. Valstybės kontrolės vertinimu, tokiais atvejais perkančiajai organizacijai galėjo tekti papildoma finansinė rizika.
Valstybės kontrolė rekomenduoja trumpinti procedūras ir stiprinti kontrolę
Audite pabrėžiama, kad šios problemos tampa ypač reikšmingos sparčiai augant Lietuvos gynybos finansavimui. Ataskaitoje nurodoma, kad 2023–2025 metais sudarytų ginkluotės pirkimų sutarčių vertė siekė 8,7 mlrd. eurų. Valstybės kontrolės teigimu, didėjant pirkimų mastui turi stiprėti ir jų skaidrumo bei kontrolės reikalavimai.
Krašto apsaugos ministerijai audite rekomenduojama aiškiau atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimančių subjektų kompetencijas bei atsakomybę. Taip pat siūloma nustatyti aiškesnę sprendimų derinimo tvarką ir siekti, kad derinimai truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas.
Valstybės kontrolė taip pat rekomenduoja užtikrinti, kad visi asmenys, galintys daryti įtaką pirkimų rezultatams, tinkamai deklaruotų privačius interesus. Audite numatomas tikslas, kad tai darytų 100 proc. pirkimuose ir su jų sprendimais susijusių asmenų.
Gynybos resursų agentūrai audito ataskaitoje rekomenduojama stiprinti vidaus kontrolę, kiekvieno pirkimo metu atlikti ir dokumentuoti rinkos analizę, vertinti galimus tiekėjus, kainas bei alternatyvas ir, kai įmanoma, informaciją iš tiekėjų rinkti raštu. Pasak Valstybės kontrolės, tai padėtų užtikrinti didesnį sprendimų pagrįstumą, atsekamumą ir skaidrumą.
