Mikroorganizmų, pasirodo, pilnas ir dangus
Kiekvienas mūsų įkvėptas oro gurkšnis gali būti prisotintas nematomų gyvybės formų. Trilijonai bakterijų, grybų, virusų ir vienaląsčių organizmų keliauja aukštai atmosferoje, o mokslininkai vis dažniau pastebi, kad šie mikroorganizmai daro tiesioginę įtaką ne tik orams, bet ir mūsų sveikatai.
Debesys, kuriuos įpratome matyti kaip estetinę dangaus dalį, iš tikrųjų yra skraidantys ekosistemų kupolai. Jie veža mikroorganizmus iš vandenynų, miškų, žemės ir net žmonių veiklos zonų. Kai bangos daužosi į krantą, į orą išmetami mikrodropsai su virusais ir bakterijomis[1].
Ugnikalniai, miškų gaisrai ar net saulėtekio šiluma į atmosferą įsiurbia žemės ir augalijos mikroflorą. Kai kurie organizmai, kaip grybai, aktyviai siunčia sporas į orą. Pavyzdžiui, viena samanų kvadratiniame metre vasarą gali išmesti net šešis milijonus sporų.
Nuo XX amžiaus pradžios, kai Louisas Pasteuras pirmą kartą įrodė mikroorganizmų egzistavimą ore, iki šių dienų mūsų gebėjimai tirti aerobiomą išaugo įspūdingai.
Šiuolaikiniai mokslininkai, tokie kaip aerobiologas Pierre’as Amato, naudoja pažangius dronus ir DNR sekoskaitos metodus, kad atskleistų debesų mikroorganizmų pasaulį. Jo tyrimų vieta, Puy de Dôme kalnas Prancūzijoje, atskleidė, jog kiekviename debesies mililitre vandens gali būti iki 100 000 ląstelių.
Debesyse galima rasti bakterijų: ne tik gyvų, bet ir veiklių
Mikroorganizmai debesyse ne tik išgyvena: kai kurie jų aktyviai dauginasi, minta ir net veikia atmosferos cheminius procesus. Tyrimai rodo, kad tam tikros bakterijos, pavyzdžiui, Methylobacterium, naudoja saulės šviesą ir organinius junginius debesies lašuose energijai gauti.
Tokiu būdu jos ne tik išgyvena, nes jos minta debesimis. Skaičiuojama, kad debesų mikroorganizmai kasmet sunaikina milijoną tonų organinio anglies junginio visame pasaulyje. Tačiau debesyse slypi ne vien džiuginantys reiškiniai. Amato tyrimų komanda aptiko debesyse 28 tūkst. rūšių bakterijų ir daugiau nei 2 600 grybų rūšių.
Dauguma jų nėra žinomos mokslui. Ir dar daugiau: kai kurie debesų mikroorganizmai nešioja savyje daugybę atsparumo antibiotikams genų. Viename kubiniame metre debesies vandens gali būti iki 10 000 tokių genų, o debesys kasmet į žemę parneša 2,2 trilijono trilijonų atsparumo genų.
Tokių genų paplitimas ore rodo, kad antibiotikų perteklinis vartojimas žmonėms ir gyvuliams jau paveikė net dangaus sluoksnius. Tyrėjai netgi automobilinių oro kondicionierių filtruose 19 pasaulio miestų aptiko įvairių atsparių bakterijų.
Debesys tai ne tik vandens garų telkiniai
Šie mikrobai kyla į dangų, keliauja debesimis, krenta su lietumi ir gali perduoti savo genus kitiems mikroorganizmams žemėje. O tai tarsi globalus mikroskopinis ciklas, jungiantis mūsų sveikatos problemas su planetos atmosferos reiškiniais.
Kai kurioms bakterijoms debesys gali tapti netgi savotiška prieglauda. Kai kurios atsparumo genų formos leidžia bakterijoms greitai atsikratyti toksinių medžiagų: ne tik antibiotikų, bet ir debesyse susidarančių oksidacinių junginių. Tokiu būdu šie genai tampa naudingais išgyvenimo įrankiais aukštyje, kur aplinka yra ekstremali[2].
Mokslininkai dabar supranta: aerobioma tai ne tik keistas atmosferos reiškinys. Ji daro įtaką mūsų sveikatai, mūsų imuninei sistemai, o gal net ir mūsų ligų paplitimui.
Debesys tai gyvos, kvėpuojančios bendrijos, kurios turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimui žemėje. Tyrimų rezultatai ragina ne tik stebėti dangų, bet ir galvoti apie tai, ką kvėpuojame, ir kaip mūsų elgsena, ypač su antibiotikais, grįžta mums atgal iš debesų.
