Byloje buvo pateikta VSD pažyma, galinti tapti svarbiu įrodymu
Prieš beveik metus garsiai nuskambėjus verdiktui dėl „MG Baltic“ bylos ir paskelbus apie žymiausių jos veikėjų – Kurlianskio, Masiulio bei kitų išteisinimą, tada giliai atsikvėpę kaltinamieji dabar gali vėl pajusti nerimo dienas. Prokuroro Justo Lauciaus prašymu prie bylos kaip papildomas įrodymas buvo pridėta Valstybinio saugumo departamento (VSD) pažyma apie koncerno veiklą, galinti tapti reikšmingu įrodymu ir liudijanti apie teisme vykstančias tam tikras „povandenines sroves“.
Išteisinantis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dėl Eligijaus Masiulio, Raimondo Kurlianskio, Šarūno Gustainio, Gintaro Steponavičiaus ir Vytauto Gapšio buvo apskųstas, todėl džiaugtis savo „pergale“ šiems asmenims – dar gerokai per anksti.
Pirmadienį teismo posėdžio metu bylos šalims teikiant savo prašymus, prokuroras J. Laucius paprašė prie bylos pridėti 2018 m. VSD pažymą, kuri jau buvo pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NGSK), atlikusiam parlamentinį tyrimą apie interesų grupių įtaką[1].
Prokuroro tvirtinimu, ši byla anuomet jau buvo skelbiama žiniasklaidoje, o pridėjus ją prie bylos esą dokumentas būtų tinkamai išviešintas ir gali tapti svarbiu įrodymų šaltiniu.
J. Laucius taip pat paprašė teismo pakviesti liudyti 2018 m. NSGK pirmininką Vytautą Baką, kuriam vadovaujant komitetas pateikė išvadą, jog „MG Baltic“ savo veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Visgi, teismas prokuroro prašymus nusprendė tenkinti tik iš dalies – sutiko, kad prie bylos būtų pridėta VSD pažyma, tačiau nesutiko pakviesti liudyti V. Baką.
Minimoje pažymoje buvo teigiama, kad „MG Baltic“ vadovai, siekdami užsitikrinti asmeninę įtaką ir finansinę naudą, 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos strategiją, kuria siekė politikų ir kitų valstybės tarnautojų pagalba, kurie į tokią veiklą buvo įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais, sukurti ir palaikyti ryšius svarbiose valstybinėse institucijose.
Pralaimėjus bylą liberalai ir „darbiečiai“ turėtų susimokėti šimtatūkstantines baudas
Tuo tarpu publicistas Algimantas Rusteika pastebėjo, kad per anksti pernai metais tokiu teismo sprendimu apsidžiaugusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dabar gali kaip reikiant nusvilti.
Rodos, toks nereikšmingas aspektas kaip VSD pažymos pateikimas byloje, pasak A. Rusteikos, yra tam tikra užuomina į tai, kaip viskas vyksta teisėjų luome, mat teisėsauga Lietuvoje yra būtent ta sritis, kuri geriausiai jaučia visus skersvėjus.
O štai jei Liberalų sąjūdis ir Darbo partija būtų pripažintos kaip padariusios nusikaltimus, joms tektų sumokėti atitinkamai 564 900 ir 376 600 Eur dydžio baudas.
Tačiau bauda šiuo atveju – mažiausia problema. Artėjant rinkimams būtų visiškai sunaikintas šių partijų vardas ir jų išlikimas politinėje arenoje taptų kone neįmanomu.
Publicisto nuomone, labai galimas variantas, kad ši byla gali būti panaudota kaip kaulas, kuris bus numestas išalkusiam šuniui – artėjant Seimo rinkimams, suinteresuotieji gali norėti paaukoti Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją, kad susirinktų jų elektoratą.
Akmuo, mestas į liberalų daržą, gali pasitarnauti konservatoriams
Kita vertus, galima manyti, jog per naivu būtų tikėtis, kad teismai, o ypatingai tokio lygmens politinėse bylose, yra savarankiški. Logiškiausias paaiškinimas šiuo atveju būtų, kad konservatoriai po visų pastaruoju metu kilusių skandalų susirūpino savo įvaizdžiu ir sumanė paaukoti Liberalų sąjūdį ir jau senokai savo populiarumą praradusius „darbiečius“.
Tuo labiau, ši byla buvo pradėta tų pačių konservatorių iniciatyva prieš praėjusius Seimo rinkimus, tad dabar be vargo galima šį „reikalą“ pradėti judinti vėl.
Tačiau čia derėtų irgi nepamesti sveiko proto – akivaizdu ir tai, kad konservatoriai dabar eina va bank ir bet kokiu būdu stengiasi įpareigoti pagrindines Lietuvos žiniasklaidos priemones nukreipti žmonių dėmesį nuo masinio Lietuvos turto išpardavimo.
Visi kaltinamieji stambaus masto byloje buvo išteisinti
2022 metų balandžio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį išteisinti visus aštuonis kaltinamuosius „MG Baltic“ byloje. Teismas nerado įrodymų, kad E. Masiuliui perduoti pinigai buvo kyšis, o taip pat, kad R. Kurlianskis neva darė įtaką politikams.
Po tokio sprendimo sukilo visi – ir politikai, ir visuomenė, pasigirdo net pasiūlymų Seimo vadovei V. Čmilytei-Nielsen atsistatydinti iš savo posto, mat politikė viešai pareiškė tokio sprendimo ir besitikėjusi, o stodama po Liberalų sąjūdžio frakcijos vėliava ji teigė tikėjusi, kad partija su šia byla nesusijusi.
Tas pats buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas teigė, kad toks teismo sprendimas bus skundžiamas, kad būtų įvykdytas teisingumas.
Pašiepdamas Lietuvos teisinę sistemą, šaižiai pasijuokė ir parlamentaras Petras Gražulis, pasiūlęs šią dieną įtraukti į nedarbo dienų sąrašą ir ją paskelbti teisingumo diena.
