Masiulio bylos baigtis: reikalauja Seimo pirmininkės atsistatydinimo, vienijasi tiek edukuotieji, tiek „antivakseriai“

Politinio kyšininkavimo byloje – visi išteisinti

Antradienį Vilniaus apygardos teismas pagaliau priėmė nuosprendį didžiulėje politinės korupcijos byloje, kurios teisiamųjų suole atsidūrė buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, koncernas „MG Baltic“ ir buvęs jo viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, „Darbo partija“ bei kiti asmenys. Visi ištesinti. Nei vieno kaltė neįrodyta. Tokia bylos baigtis sukėlė šoką ir kone visus suvienijo, o štai Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen komentaras, palaikantis tokį teismo sprendimą, sulaukė audringos S. Skvernelio partijos reakcijos – ši prakalbo apie būtinybę Seimo pirmininkei atsistatydinti iš pareigų.

Teisiamųjų suolą ilgus metus trynę asmenys – išteisinti. Vilniaus teisėjų kolegija nusprendė, kad šių asmenų ryšiuose nebuvo jokios neteisėtos veiklos^[1].

R. Kurlianskio perduota 90 tūkst. eurų suma E. Masiuliui nėra traktuojama kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, o R. Kurlianskis šią pinigų sumą esą perdavė turėdamas tikslą finansuoti jo politinę veiklą, o tokio pobūdžio veika nebuvo kriminalizuota iki pat 2020 m. sausio 1 dienos. 

„Tad veikos nusikalstamumą nustatantis baudžiamasis įstatymas atgal negalioja“, – pranešė Vilniaus apygardos teismas^[1].

Nustatyta ir tai, kad nuolaida partijos reklamai ir parama viešajai įstaigai kaltinime nepagrįstai įvardintos kyšiu Vytautui Gapšiui, parama viešajai įstaigai – kyšiu Šarūnui Gustainiui. Taip pat nurodoma, kad Gintaras Steponavičius nesitarė su R. Kurlianskiu dėl balsavimo kaltinime nurodomais klausimais, todėl kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi  nepasitvirtino.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad gauti bylos įrodymai nepatvirtina kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ar piktnaudžiavimo. Esą pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, „kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.“

Pranešama, kad nuosprendį šioje byloje priėmė trijų teisėjų kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis^[2].

Teisėjų kolegija galiausiai pareiškė, kad „kaltinimai nepasitvirtino, veikos, nurodytos kaltinime, nebuvo padarytos“.

Tikisi, kad tai – ne galutinis teismo sprendimas

Kad ir koks teismo sprendimas bebūtų, jis neabejotinai suvienijo ir taip susiskaldžiusią visuomenę, o į nepatenkintų tokiu sprendimu fronto linijas netruko stoti ir iki šiol kone besąlygiškai dabartinę valdžią palaikiusieji.

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen savo feisbuko paskyroje pareiškus, kad tokios bylos baigties ji ir tikėjosi, pasipiktinimą tokiu pareiškimu netruko viešai išsakyti „Laisvės TV“ vadovas Andrius Tapinas.

Jis teigė negalintis patikėti tokiais V. Čmilytės-Nielsen išsakytais žodžiais, mat E. Masiulis pats buvo sugautas įvykio vietoje „su dėžute rankose“. 

„Ir labai svarbu, tikrai labai svarbu, kad partija atsinaujintų vizualiai. Nes kai atsinaujini vizualiai, niekas nebemato ir neprisimena, ką yra pridirbę buvę partijos lyderiai ir prikalbėję dabartiniai“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Tapinas.

Jis guodžiasi tik tuo, kad šiam teismo sprendimui bus taikoma apeliacija. A. Tapiną nustebino ne tik toks Seimo pirmininkės požiūris į plataus masto korupcinę bylą, bet ir jos požiūris į komentatorius, mat paskelbusi šį įrašą, parlamento vadovė apribojo galimybę jį komentuoti. 

„Liberalams ir šiaip sveiko proto žmonėms, tikintiems teisine valstybe, turėtų būti labai gėda dėl tokio Seimo pirmininkės pareiškimo“, – pridūrė jis.

Kad tai – ne galutinis, o tik pirmasis teismo sprendimas, neabejoja ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Anot jo, Lietuvoje susiduriama su situacija, kai teisingumą savo rankose turi tie, kieno rankose ir valstybės valdymo vairas. Ekspremjerą esą nustebino ne tik Seimo pirmininkės, bet ir vicepirmininko Vytauto Mitalo pasisakymai.

„(...) Pastarasis retoriškai klausia, kaip Lietuva būtų atrodžiusi be praėjusios kadencijos politinės daugumos valdymo? Atsakau. Paprastai – chirurgai, kuriems „menamai ir galimai“ įbruko 100 Eur kyšį, būtų teisiami, o liberalų (su visomis pakraipomis) elitas sėkmingai imtų paskolas dėžutėse, ir tai būtų tik „neetiškas politikams“ elgesys. Tai emocijos po teismo sprendimo. Pirmojo, tikėtina, ne galutinio“, – savo feisbuko paskyroje rašė S. Skvernelis.

Seimo pirmininkei siūlo atsistatydinti iš posto

Daug neigiamo atgarsio visuomenėje sulaukęs ne tik teisėjų kolegijos priimtas išteisinamasis nuosprendis, bet ir Seimo vadovės pasisakymas, kuriuo ji palaiko šį sprendimą, leido demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ net suabejoti šios politikės kompetencijomis. Naujoji partija paragino V. Čmilytę-Nielsen trauktis iš Seimo pirmininkės posto bei pareiškė besitikinti, jog teismo sprendimas dėl „MG Baltic“ bus perduotas aukštesnės instancijos teismui^[3].

„Visuomenėje tvyro didžiulė nuostaba ir akivaizdus nusivylimas tokiu teismo sprendimu. Jis kelia labai daug klausimų – tiek procesinių, tiek ir vertybinių. Palaikome tolesnį apskundimo procesą tikėdamiesi, kad aukštesnės instancijos teismuose šią vadinamąją politinės korupcijos bylą pavyks labiau išaiškinti ir išsklaidyti žmonėms kylančias abejones“, – pareiškė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis^[3].

Pasak jo, dar labiau šokiravo tokia Seimo pirmininkės pozicija, kuri ne tik smukdo pasitikėjimą Lietuvos politinėmis partijomis, bet ir apskritai visa teisingumo sistema.

Tos pačios frakcijos narys Vytautas Bakas pažymėjo besitikintis, kad šis teismo sprendimas bus skundžiamas, kad būtų įvykdytas teisingumas.

Tokio sprendimo ir tikėjosi

Paaiškėjus bylos nuosprendžiui, V. Čmilytė-Nielsen netruko pasidžiaugti bylos baigtimi. Džiaugsmas esą kilo ne šiaip sau – mat Seimo vadovė, sutikusi kandidatuoti į dabartines pareigas, esą tvirtai tikėjusi, kad Liberalų sąjūdžio partija su šia byla yra nesusijusi^[4].

Tuo tarpu Seimo vadovė neneigia, kad tam tikras juodas debesis virš partijos yra pakibęs, o ir su padaryta žala reputacijai partija gyvena „jau daug metų“. Anot jos, šiuo metu Liberalų sąjūdis jau pereina į šviesesnį etapą, o partijos nariai jaučiasi tvirčiau būdami jos dalimi.

Jai pritarė ir buvęs partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, pareiškęs, kad partija čia „niekaip nesusijusi“, tačiau dėl tamsių atgarsių patyrusi daug reputacinių nuostolių^[4].

„Drįstu sakyti, kad niekas neskaitė kaltinamojo akto. Apie partijos veiklą ten nekalbama“, – akcentavo E. Gentvilas.

Sprendimu džiaugėsi ir išteisintos Darbo partijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, tačiau, jo nuomone, sunku bus įrodyti savo nekaltumą prieš visuomenę. Anot jo, ši byla neabejotinai keliaus ir į Apeliacinį teismą, mat tą padaryti užsibrėžė prokuroras^[4].

Byla parodo Lietuvos teisinės sistemos supuvimo lygį

Sunku būtų paneigti, kad ši diena neatvėrė valstybės teisinės sistemos „pandoros skrynios“ ir neparodė jos visu gražumu plačiajai visuomenei.

Daugumos manymu, bylos baigtis akivaizdžiai parodė, kad turintys politinę ir finansinę galią gali būti visiškai neliečiami.

Tokios pozicijos laikosi ir LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kurios nuomone, dabar taps oficialu Seimo nariams paskolas duoti „dėžutėse“^[5]. Parlamentarė spėliojo, kad įtaką tokiam teismo sprendimui galėjo daryti ir „politiniai užsakymai“.

Bylos baigtis nustebino ir buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką. Anot jo, šią dieną oficialiai šalyje buvo įteisinta politinė korupcija ir pavadino tai „viena siaubingiausių dienų Lietuvos teisingumo istorijoje“.

Pasak V. Bako, Lietuvos teismų sistemoje jau yra stipriai įsišaknijęs „įrodinėjimo standartas“, kai yra iškeliami tokie įrodinėjimo standartai, kuriems egzistuojant įrodyti korupciją tampa praktiškai neįmanoma^[4].

Nuo platesnių komentarų susilaikė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kurio nuomone, kadangi taškas byloje dar nepadėtas, ypatingai kritiški politikų komentarai esą gali būti traktuojami kaip kišimasis į bylą. 

Būtinybę Lietuvoje sutvarkyti teisminį įrodinėjimą mato ir nuo Liberalų sąjūdžio atskilusios Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas. Anot jo, visa istorija tik parodo, kaip šalyje renkami įrodymai ir kaip dirba tarnybos, kurios turi paruošti medžiagą bylos nagrinėjimui. Šiuo atveju – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)^[6].

„Vėl ir vėl prisimename tai, ką reikia Lietuvoje sutvarkyti, t. y. teisminį įrodinėjimą, kuris šiuo atveju paliko daugybę žmonių nei pakartais, nei paleistais nuo 2016-ųjų“, – teigia V. Mitalas^[6].

Jis taip pat nevengė pridurti, kad tokia bylos baigtis esą buvo naudinga LVŽS, kurie praėjusių Seimo rinkimų metu laimėjo didelį kiekį mandatų. „(...) Kokia Lietuva būtų buvusi be Valstiečių ir žaliųjų valdymo keturis metus, galime dabar tik spėlioti“, – svarstė jis.

STT išmušė toks raudonis, kad net atsisako komentuoti

Tuo tarpu STT, atlikusi ikiteisminį „MG Baltic“ tyrimą, komentuoti tokį išteisinamąjį nuosprendį atsisako^[7]. 

„STT nevertina ir nekomentuoja teismų sprendimų. Tai yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris gali būti skundžiamas apeliacine, o vėliau ir kasacine tvarka“, – teigiama tarnybos komentare^[7].

Tiesa, pasirodo, kad tyrimas dėl įtartinos „MG Baltic“ veiklos buvo kiek užvilkintas, mat 2018-aisiais buvęs STT direktorius Saulius Urbanavičius pareiškė, kad kurį laiką paprasčiausiai trūko įrodymų bylai pradėti^[8]. Tokiam tarnybos veiksmų užvilkinimui kritikos pažėrė ir tuo metu šalį valdžiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, mat ryžtingesni veiksmai dėl korupcinės politikų veiklos buvo pradėti tik 2016-aisiais, pasikeitus Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros vadovybėms.