Sunkmetis smogė ir meta visatos ambicijų turinčiai „Meta“
Didžiosios technologijų ir socialinės žiniasklaidos įmonės pastaruoju metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. „Meta Platforms Inc.“ pranešė, kad panaikins daugiau nei 11 000 darbo vietų. Tai reiškia, kad darbo neteks net 13 proc. darbuotojų.
Socialinį tinklą feisbuką patronuojančioji bendrovė dvigubai sumažino savo rizikingą meta verslo finansavimą, o toks žingsnis yra siejamas su žlungančios reklamos rinka ir augančia infliacija[1].
Masiniai darbuotojų atleidimai, apie kuriuos prabilta, yra vieni iš didžiausių šiais metais ir pirmieji tokio masto per visą 18 metų trunkančią „Meta“ istoriją.
Kaip ir kitos įmonės, „Meta“ pandemijos metu aktyviai samdė naujus darbuotojus, kad patenkintų namuose uždarytų ir ypač aktyviais tapusių socialinės žiniasklaidos vartotojų poreikį. Tačiau šiais metais verslas nukentėjo, nes reklamuotojai nutraukė dalį sutarčių dėl didėjančių išlaidų ir sparčiai kylančių palūkanų normų.
„Internetinė prekyba ne tik grįžo prie ankstesnių tendencijų, bet dėl makroekonominio nuosmukio, didesnės konkurencijos ir reklamos praradimo mūsų pajamos yra daug mažesnės, nei tikėjausi. Aš suklydau ir prisiimu už tai atsakomybę“, – pranešime darbuotojams sakė vyriausiasis vykdomasis „Meta“ direktorius Markas Zuckerbergas.
„Meta“, kurios vertė kadaise siekė daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių, dabar vertinama 256 milijardais JAV dolerių. Vien šiais metais ji prarado daugiau nei 70 proc. savo vertės. Tiesa, praėjusį trečiadienį kompanijos akcijos pabrango 4 proc., o investuotojai pasidžiaugė bendrovės, kuri savo ateitį siejo su metaverslu, atsargumu.
Be etatų mažinimo, kuris palies visus „Meta“ padalinius, tačiau neproporcingai palies įdarbinimo ir verslo komandas, bendrovė taip pat sumažins biuro patalpų plotą, diskrecines išlaidas ir pratęs įdarbinimo įšaldymą bent iki pirmojo kitų metų ketvirčio.
Pokyčiai reiškia, kad daugiau likusių išteklių bus skirta „Reality Labs“ padaliniui, atsakingam už investicijas į meta verslą. Nuo šių metų sausio iki rugsėjo mėnesio šis padalinys patyrė 9,44 mlrd. dolerių nuostolių, o 2023 m. nuostoliai turėtų gerokai išaugti.
Tviterį įsigijęs Elonas Muskas taip pat susiduria su problemomis
Su ne menkais iššūkiais susiduria ir turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas, neseniai perėmęs socialinės žiniasklaidos platformos tviterio kontrolę. Tviterio vertė smunka, o kartu su ja mažėja ir verslininko grynojo turto vertė.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad verslininko grynoji turto vertė nukrito žemiau 200 mlrd. dolerių.
Toks pokytis siejamas su tuo, jog investuotojai išpardavė „Tesla Inc.“ akcijas, baimindamiesi, kad vertingiausios pasaulyje elektrinių transporto priemonių gamintojos vadovas ir didžiausias akcininkas E. Muskas savo finansus dar labiau sies su tviteriu, kurio ateitimi dalis investuotojų abejoja[2].
Pats E. Muskas praėjusią savaitę tviterio darbuotojams esą užsiminė apie tai, kad kompanija gali bankrutuoti, jeigu artimiausiu metu nepradės uždirbti daugiau pinigų[3].
Dabar E. Musko grynoji turto vertė siekia 194,8 mlrd. JAV dolerių, o didžiąją šios sumos dalį sudaro beveik 15 proc. „Tesla“ akcijų, kurių rinkos vertė siekia 622 mlrd. dolerių.
Su šia situacija galimai yra susiję ir neseniai pasirodę pranešimai, jog „Tesla“ svarsto galimybę eksportuoti Kinijoje pagamintus elektra varomus automobilius į Jungtines Valstijas. Pasirodžius šiems gandams, E. Muskas juos netrukus paneigė, atsakydamas į tai vienu žodžiu:
„Melas.“
Pasak pirminių pranešimų, „Tesla“ aiškinasi, ar jos Kinijoje įsikūrusių tiekėjų pagamintos automobilių dalys atitinka Šiaurės Amerikoje galiojančias vietos taisykles. Jei taip, bendrovė, kaip pranešama, sprendžia, ar Kinijoje pagamintus „Model Y“ ir „Model 3“ automobilius, skirtus pardavimui šioje šalyje, tiekti JAV jau kitais metais[4].
„Tesla“ Šanchajaus „Gigafactory“ gamykla gali pagaminti 1,1 mln. elektromobilių per metus, todėl tai yra produktyviausias bendrovės gamybos centras.
Šanchajaus gamykloje pagamintos transporto priemonės šiuo metu yra parduodamos Kinijoje, bet dalis jų eksportuojamos ir į Europos, Australijos ar Pietryčių Azijos rinkas.
JAV valdžia domisi tviterio veikla
Tačiau E. Musko rūpesčiai tu nesibaigia. Neseniai JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad E. Musko tviterio įsigijimas ir verslininko techniniai ryšiai su kitomis šalimis turėtų būti atidžiai stebimi ir net ištirti[5].
Per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose žurnalistas paklausė J. Bideno, ar jis mano, kad E. Muskas kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui ir ar turėtų būti ištirtas bendras tviterio įsigijimo sandoris, įvykdytas su užsienio šalių vyriausybėmis, pavyzdžiui, Saudo Arabija.
„Manau, kad Elono Musko bendradarbiavimas ir (arba) techniniai ryšiai su kitomis šalimis yra verti dėmesio. Nesvarbu, ar jis daro ką nors netinkamo, aš to nesiūlau. Aš siūlau, kad… į tai verta atsižvelgti.“
Tuo tarpu demokratų senatorius Edas Markis tiesiogiai kritikuoja dabartinį tviterio valdymą. Prieš kelias dienas E. Markis išsiuntė laišką E. Muskui, prašydamas pateikti informaciją apie tai, kaip tikrinamos tviterio paskyros[6]. Jis iškėlė dezinformacijos klausimą ir apkaltino milijardierių, kad šis pelną iškelia aukščiau už žmones.
„Akivaizdu, kad dėl tviterio vangios tikrinimo praktikos ir akivaizdaus grynųjų pinigų poreikio bet kas gali sumokėti 8 dolerius ir apsimesti žmogumi jūsų platformoje. Pardavinėti tiesą yra pavojinga ir nepriimtina“, – sakė E. Markis.
E. Muskas į tai atsakė taip:
„Galbūt dėl to, kad jūsų tikroji paskyra skamba kaip parodija?“
Tuomet E. Markis pateikė tokį atsaką, tviteryje parašydamas:
„Vienai iš jūsų bendrovių taikoma FTC [Federalinės prekybos komisijos] sutikimo nutartis. Automobilių saugos priežiūros tarnyba NHTSA [Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija] tiria kitą dėl žmonių žudymo. O jūs leidžiate laiką internete. Sutvarkykite savo įmones. Arba tai padarys Kongresas.“
E. Muskas sulaukė intriguojančio pasiūlymo
Tačiau tai ne vieninteliai pastaruoju metu nuskambėję kreipimaisi į E. Muską.
Daliai žmonių E. Musko vadovavimas tviteryje atrodo chaotiškas, galbūt dėl to jis prieš kelias dienas sulaukė ir intriguojančio pasiūlymo: į jį kreipėsi buvęs „T-Mobile“ vadovas, kuris pasisiūlė vadovauti jo naujai įsigytam tviteriui[7].
Johnas Legere’as, kuris septynerius metus vadovavo „T-Mobile“, o 2020 m. pasitraukė iš bendrovės, tviteryje parašė, kad E. Muskas galėtų tviteryje atsakyti už produktus ir technologijas, o J. Legere’as vadovautų kasdienei veiklai.
Į tokį pasiūlymą pats E. Muskas atsakė neigiamai ir netrukus pridūrė, kad tviteris savo esme yra programinės įrangos ir serverių bendrovė.
J. Legere’as tuomet paprašė E. Musko dar kartą gerai apsvarstyti jo nemokamą patarimą:
„Tikiu, kad tviteris gali būti laisvo žodžio rinka IR pelningai auganti bendrovė. Tam reikės ne tik vizijos, bet ir lyderystės bei vadovavimo“, – tviteryje rašė J. Legere’as.
E. Muskas vis dažniau pasisako politinėmis temomis
Pastaruoju metu E. Muskas vis dažniau paliečia ne tik inovacijų ir technologijų, bet ir politikos temas. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad jis pats tvirtina, jog neseniai pirmą kartą balsavo už respublikonus, per pastaruosius du dešimtmečius respublikonams paaukojo daugiau nei demokratams[8].
„OpenSecrets“duomenimis, E. Muskas respublikonams paaukojo 574 500 dolerių, o demokratams – 542 000 dolerių.
Perėmęs tviterį, technologijų milijardierius neseniai viešai paragino rinkėjus prieš vidurio kadencijos rinkimus balsuoti už respublikonus.
„Nors tiesa, kad kurį laiką buvau nesąžiningai ir klaidinančiai puolamas vadovaujančių demokratų, mano motyvacija čia yra centristinis valdymas, kuris atitinka daugumos amerikiečių interesus“, – tviteryje rašė E. Muskas.
Pats E. Muskas yra sakęs, kad jis yra socialiai liberalus ir fiskaliai konservatyvus, netgi „socialiai labai liberalus“.
„Užkietėję demokratai ar respublikonai niekada nebalsuoja už kitą pusę, todėl nepriklausomi rinkėjai yra tie, kurie iš tikrųjų sprendžia, kas valdys“, – pirmadienį tviteryje rašė E. Muskas.
Didžiausia E. Musko auka buvo 50 000 JAV dolerių demokratui Rahmui Emanueliui 2015 m. R. Emanuelis tuo metu buvo Čikagos meras.
