Teismas kirto socialinių tinklų milžinams: „Meta“ ir „YouTube“ pripažintos žalingomis jaunimui
Los Andželo prisiekusiųjų teismas priėmė precedento neturintį sprendimą byloje prieš „Meta“ ir „YouTube“. Nuspręsta, kad šios bendrovės sąmoningai kūrė priklausomybę keliančias platformas. Teismas konstatavo, kad tai padarė realią žalą jaunos moters psichinei sveikatai.[1]
Bylos centre – 20-metė mergina, teisme vadinta Kaley. Ji teigė, kad socialiniais tinklais pradėjo naudotis dar vaikystėje. Pasak jos, priklausomybė formavosi nuo labai ankstyvo amžiaus.
Prisiekusieji jai priteisė 6 mln. dolerių kompensaciją. Pusė sumos skirta kaip žalos atlyginimas, kita dalis – kaip baudžiamoji sankcija. Teismas nustatė, kad bendrovės veikė „su piktavališkumu, spaudimu arba apgaule“.
Didžiąją dalį sumos turės sumokėti „Meta“, kuriai tenka 70 proc. atsakomybės. Likusi dalis skirta „Google“, valdančiai „YouTube“. Šis sprendimas gali turėti įtakos šimtams panašių bylų JAV teismuose.
Socialinių tinklų įmonės sprendimą ginčija
Abi bendrovės iš karto paskelbė nesutinkančios su sprendimu. „Meta“ pareiškė, kad paauglių psichinė sveikata yra sudėtingas reiškinys. Pasak jų, jos negalima susieti su viena platforma.
„Mes ir toliau aktyviai ginsimės, nes kiekviena byla yra skirtinga“, – teigiama bendrovės komentare. „Meta“ taip pat tvirtina, kad turi patikimą sistemą jaunų vartotojų apsaugai.
„Google“ atstovai taip pat atmetė kaltinimus. Jie pabrėžė, kad „YouTube“ yra turinio platforma, o ne socialinis tinklas. Anot jų, byla remiasi klaidingu šios platformos supratimu.[2]
Teismo metu liudijęs „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas rėmėsi oficialia politika. Ji draudžia naudotis platformomis jaunesniems nei 13 metų asmenims. Tačiau pateikti vidiniai dokumentai rodė, kad įmonė žinojo apie jaunesnių vaikų naudojimąsi jų programomis.
M. Zuckerbergas pripažino, kad pažanga identifikuojant tokius vartotojus galėjo būti greitesnė. Vis dėlto jis teigė, kad ilgainiui bendrovė „pasiekė tinkamą lygį“. Tai teismo neįtikino.
Byla išryškino sistemines problemas ir politinį spaudimą
Bylos metu paaiškėjo, kaip veikia socialinių tinklų mechanizmai. Kaley teigė „YouTube“ pradėjusi naudoti būdama šešerių, o „Instagram“ – devynerių. Jokie ribojimai dėl amžiaus jai nebuvo taikomi.
Ji pasakojo, kad ilgainiui nutolo nuo šeimos. „Aš nustojau bendrauti su artimaisiais, nes visą laiką praleisdavau socialiniuose tinkluose“, – liudijo ji teisme. Būdama dešimties ji jau jautė nerimą ir depresiją.
Vėliau jai diagnozuotas kūno dismorfinis sutrikimas. Tai būklė, kai žmogus iškreiptai mato savo išvaizdą. Pasak advokatų, tam įtakos turėjo filtrai ir kiti platformų įrankiai.
Ieškovės teisininkai teigė, kad tokios funkcijos kaip begalinis turinio srautas buvo kuriamos sąmoningai. Jų tikslas – kuo ilgiau išlaikyti vartotoją platformoje. Jie tai pavadino „priklausomybės mašinomis“.
Sprendimas sulaukė plataus atgarsio. Ekspertai kalba apie lūžio tašką santykiuose tarp visuomenės ir technologijų milžinų. „Neigiamas požiūris į socialinius tinklus kaupėsi metų metus, ir dabar jis pagaliau prasiveržė“, – sakė analitikas Mike’as Proulx.
Politikai taip pat reaguoja į situaciją. Jungtinėje Karalystėje svarstomas draudimas socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 16 metų. Premjeras Keiras Starmeris teigė, kad dabartinė situacija „nėra pakankama“ ir pokyčiai neišvengiami.
Tuo metu aktyvistai ir tėvai sprendimą vadina istoriniu. „Tai momentas, kai pasakome – gana“, – teigė viena iš kovotojų prieš socialinių tinklų žalą. Anot jų, šis sprendimas gali tapti pradžia platesniems pokyčiams visame pasaulyje.
