Medžių balinimas rudenį: kada ir kuo balinti kamienus, kodėl tai apsaugo nuo šalčioplaišų

Baltai nudažyti vaismedžių kamienai – įprastas Lietuvos sodų vaizdas, tačiau daugelis balinimą laiko tik pavasario dekoracija. Iš tikrųjų svarbiausias balinimas atliekamas rudenį, o jo tikslas – apsaugoti medžius nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės, dėl kurios žievė skyla. Šiame straipsnyje – kodėl medžius reikia balinti, kada tai daryti, kuo balinti, kaip paruošti kamieną, kiek aukštai balinti ir ką žinoti apie jaunus medelius. Apie Lietuvos medžių rūšis ir jų žievę skaitykite Lietuvos medžių gide.

Balinimas apsaugo kamieną nuo šalčioplaišų, kai žievė dieną įšyla, o naktį vėl užšąla

Žievė saugo medį nuo nepalankių sąlygų, tačiau saulė, žvarbus vėjas, dideli temperatūros svyravimai ir graužikai ją alina: žievė darosi grubi, skeldėja, sluoksniuojasi ir tampa puikia terpe kenkėjams bei infekcijoms. Didžiausią pavojų kelia saulėtos vasario ir kovo dienos. Tada nebalintas tamsus kamienas gali įšilti iki 9–11 laipsnių, medis „pabunda“ ir pradeda judėti sula. Naktį temperatūrai nukritus iki –10 laipsnių, sula vėl užšąla. Taip svyruojant temperatūrai pažeidžiami medžio audiniai ir formuojasi šalčioplaišos – išilginiai kamieno įtrūkimai.

Balta kalkių spalva atspindi saulės spindulius ir neleidžia kamienui įšilti iki pabudimui tinkamos temperatūros. Balintas medis pabunda kiek vėliau, tačiau tai jį apsaugo nuo žalingų pavasarinių šalčių. Be to, balinimas atbaido kai kuriuos kenkėjus ir jaunus medelius graužiančius žvėris, o lygi, sveika žievė – mažiau patraukli žiemojančioms vabzdžių lervoms.

Pagrindinis balinimas – spalio–lapkričio mėnesiais, pakartotinis – vasarį

Sodininkai rekomenduoja medžius balinti 2–3 kartus per metus. Pagrindinis ir būtinas balinimas atliekamas rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais. Balinti reikia sausą dieną, kol nėra šalnų, kad mišinys gerai išdžiūtų ir prisitvirtintų prie kamieno. Pakartotinis balinimas atliekamas vasarį arba kovo pradžioje – atnaujinti lietaus nuplautą sluoksnį prieš pavojingiausias saulėtas dienas. Jei rudenį nubalinti nespėjote, padarykite tai vasarį kuo anksčiau, kai tik leis oras. Vėlyvas pavasario balinimas atlieka tik dekoratyvinę funkciją.

Kada	Kodėl	Pastaba
Spalio–lapkričio mėn. (pagrindinis)	apsaugo nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės nudegimų bei šalčioplaišų	sausą dieną, kol nėra šalnų
Vasario–kovo pradžioje (pakartotinis)	atnaujina nusiplovusį sluoksnį prieš pavojingiausias saulėtas dienas	jei rudenį nespėjote – kuo anksčiau vasarį
Vasaros viduryje (nebūtinas)	papildoma apsauga nuo karščio ir kenkėjų	jei medžiai nubalinti rudenį ir pavasarį – nebūtina

Šaltiniai: Delfi agro, Sodo ekspertai.

Kokybiškas kalkių sluoksnis gali laikytis ir veiksmingai tarnauti iki metų, jei jo nenuplauna lietus ir jis neapsilupa. Todėl pavasarį verta apžiūrėti kamienus ir prireikus sluoksnį atnaujinti.

Balinama kalkių mišiniu su moliu, muilu ar klijais, kad danga nenusiplautų

Prekybos vietose galima nusipirkti jau paruoštų balinimo mišinių, kuriuos tereikia sumaišyti su vandeniu. Tradiciškai naudojamas kalkių mišinys. Kad danga leistų žievei kvėpuoti, bet greitai nenusiplautų, į mišinį dedama medžiagų, padedančių jam prilipti prie kamieno, – molio, ūkinio muilo, pieno, kazeino arba PVA klijų. Labai svarbu naudoti kokybiškas, nenusiplaunančias priemones – lietaus nuplautas sluoksnis žiemą nebeapsaugos kamieno.

Balinti patogiausia plačiu teptuku, mišinį tolygiai paskirstant ir įtrinant į žievės plyšius. Pirmąjį sluoksnį galima padengti plonesnį, o išdžiūvus – antrąjį.

Prieš balinimą seną atšokusią žievę reikia nuvalyti

Jei vaismedis jau subrendęs, o žievė stora ir atšokusi, prieš balinimą dalį jos teks pašalinti. Paprasčiausia tai daryti metaliniu šepečiu, peiliu ar kitu įrankiu – braukite per kamieną, ir atsilupusi žievė, kerpės bei samanos pačios nukris. Svarbu nepersistengti ir nepažeisti gyvos žievės. Nuvalytas atliekas surinkite ir pašalinkite iš sodo, nes jose gali žiemoti kenkėjai. Rudenį kartu su balinimu verta atlikti ir sanitarinį genėjimą – kada genėti medžius, rašome straipsnyje apie medžių genėjimą rudenį ar pavasarį.

Balinama nuo šaknies kaklelio iki pirmųjų šakų ir apatinės šakos iki trečdalio ilgio

Patyrę sodininkai pataria balinti visą kamieną nuo šaknies kaklelio iki pirmųjų šakų, taip pat apatines skeletines šakas iki trečdalio jų ilgio – būtent šakų pagrindai dažnai nukenčia nuo saulės. Viso medžio balinimas taip pat nepakenktų, tačiau priklausomai nuo medžio dydžio tai užtruktų ilgai ir kainuotų brangiai.

Balinti verta ne tik vaismedžius, bet ir dekoratyvinius bei jaunus parko medžius

Dažniausiai balinamos obelys, kriaušės, slyvos ir vyšnios, tačiau saulės nudegimai gresia ir kitiems plonažieviams medžiams. Ypač jautrūs ką tik pasodinti medeliai, kurių kamienai dar nepridengti laja, ir medžiai, augantys pietinėje pastato pusėje, kur saulė žiemą atsispindi nuo sienų ir sniego. Dideliems seniems miško medžiams, tokiems kaip ąžuolas ar pušis, kurių žievė stora, balinimas paprastai nereikalingas. Jei abejojate, ar medį verta balinti, apžiūrėkite pietinę kamieno pusę – būtent ten dažniausiai atsiranda šalčioplaišos.

Dažniausios balinimo klaidos – per vėlai, per žemai ir drėgną dieną

• Balinimas tik pavasarį. Pavėluotas balinimas balandį atlieka tik dekoratyvinę funkciją – pavojingiausias vasario ir kovo saules medžiai sutinka neapsaugoti.
• Per žemai. Nubalinus tik apatinę kamieno dalį, šakų pagrindai ir viršutinė kamieno dalis lieka be apsaugos.
• Drėgna diena ar šalna. Mišinys neišdžiūsta, neprisitvirtina ir greitai nusiplauna.
• Nusiplaunantis mišinys. Be molio, muilo ar klijų priedų kalkės greitai nuplaunamos lietaus.
• Per stiprus mišinys jauniems medeliams. Didelė kalkių koncentracija gali pažeisti ploną žievę.
• Nevalyta atšokusi žievė. Ant jos danga laikosi prastai, o po ja žiemoja kenkėjai.

Jauniems medeliams reikia silpnesnio mišinio arba akrilinių dažų

Jauniems medeliams balinimas net svarbesnis nei seniems. Subrendę medžiai turi kelis žievės sluoksnius, kurie atsparesni saulei, o jaunų žievė plona. Ypač pažeidžiami rudenį pasodinti medeliai, kurie iš medelyno patenka į saulei atvirą vietą ir tampa jautrūs temperatūrų svyravimams. Tačiau per didelė kalkių koncentracija jauniems medeliams gali pakenkti, todėl balinant jauną kamieną kalkių kiekį reikia sumažinti perpus arba naudoti akrilinius, emulsinius dažus.

Nuo saulės nukenčia ne tik vaismedžiai, bet ir, pavyzdžiui, dekoratyviniai klevai bei kiti plonažieviai medžiai. Jauniems medeliams papildomai apsaugoti nuo kiškių ir pelių naudojami tinkleliai ar specialios kamieno apsaugos. Kaip atpažinti medžius žiemą pagal pumpurus ir žievę, rašome Lietuvos medžių gido dalyje apie medžius žiemą.