Uzbekistanas pasirašė 4,7 mlrd. dolerių energetikos sandorių ir planuoja dar dvi atomines elektrines

Uzbekistanas pasirašė šešis energetikos susitarimus, kurių vertė siekia 4,7 mlrd. JAV dolerių (4,19 mlrd. eurų), ir paskelbė planuojantis statyti dar dvi atomines elektrines. Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas siekia pritraukti užsienio investicijų ir patenkinti sparčiai augančią pramonės bei duomenų centrų elektros paklausą. Susitarimuose dalyvauja Saudo Arabijos, JAE, Japonijos, Prancūzijos ir Kataro bendrovės, o Taškentas jau ruošia ir elektros jungtį su Europa.

Uzbekistanas pasirašė šešis susitarimus dėl 3 000 MW naujų galių

Penktadienį Taškente pasirašyti susitarimai, prezidentūros duomenimis, apima 3 000 megavatų (MW) naujų elektros gamybos galių ir 400 MW energijos kaupimo pajėgumų. „Euronews“ gautame projektų sąraše minimos Saudo Arabijos „ACWA Power“ ir „Saudi Tabreed“, JAE „AMEA Power“, Japonijos „Toyota Tsusho“ ir „Sojitz“, Prancūzijos EDF, Kataro „Nebras Power“, taip pat „StorEn“ ir „CRE International“.

Š. Mirzijojevo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Uzbekistanas pritraukė 35 mlrd. dolerių (31,2 mlrd. eurų) energetikos investicijų. Tačiau prezidentas pripažino ir klaidą: leidus vystytojams patiems rinktis elektrinių vietas, gamyba susitelkė kai kuriuose regionuose, o kitur išaugo perdavimo sąnaudos. „Mums reikia integruotos energetikos sistemos, o ne pavienių elektrinių“, – sakė jis. Būsimiems projektams bus rengiami konkursai, iš anksto skelbiant prijungimo prie tinklo ir elektros pirkimo sąlygas. Šeši saulės ir vėjo elektrinių projektai, kurių bendra galia – 2 200 MW, bus parduodami atskiruose konkursuose.

Iki 2030 m. – 22 GW naujų galių ir 54 proc. atsinaujinančios energijos

Pirmasis šalies Nacionalinis energetikos planas iki 2050 m. turi būti parengtas iki 2027 m. liepos, o prisijungimo prie tinklo galimybių žemėlapis – kovą. Iki 2030 m. vyriausybė siekia įrengti 22 GW naujų gamybos galių, nutiesti 5 000 km elektros linijų, pastatyti 16 pastočių ir padidinti kaupimo pajėgumus iki 4,5 GW. Metinė elektros gamyba turėtų viršyti 129 mlrd. kWh, o atsinaujinantys šaltiniai, įskaitant hidroenergiją, sudarytų 54 proc. gamybos – dabar jie sudaro 31 proc. Vyriausybė taip pat pasiūlė 12 gamybos projektų už 850 mln. dolerių (758 mln. eurų), kad šalyje būtų gaminama daugiau energetikos įrangos.

Tikslas iki 2030 m.	Dydis
Naujos gamybos galios	22 GW
Naujos elektros linijos	5 000 km
Naujos pastotės	16
Energijos kaupimo pajėgumai	4,5 GW
Metinė elektros gamyba	daugiau nei 129 mlrd. kWh
Atsinaujinančios energijos dalis	54 proc. (dabar 31 proc.)

Šaltinis: Uzbekistano prezidentūra per „Euronews“.

Uzbekistanas planuoja antrąją ir trečiąją atominę elektrinę

Š. Mirzijojevas paskelbė, kad šalis planuoja statyti antrąją ir trečiąją atominę elektrinę, o derybos su galimais antrojo projekto investuotojais numatytos šeštadienį. „Pradėjome pirmąją atominę elektrinę ir turime planų antrajai bei trečiajai“, – sakė prezidentas. Papildomų elektrinių partneriai, kainos ir terminai kol kas neskelbiami.

Pirmosios elektrinės, kurią Džizako regione stato Rusijos „Rosatom“, statybos prasidėjo birželį. Dviejų didelių ir dviejų mažesnių reaktorių galia sieks 2 110 MW. Projekto vertė vertinama iki 9,5 mlrd. dolerių (8,48 mlrd. eurų), pirmasis techninis paleidimas numatytas 2029 m., o visa statyba turėtų baigtis 2034–2035 m. Susitarimas dėl šios elektrinės pasirašytas 2024 m. gegužės 27 d., Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Uzbekistane metu. Iš pradžių planuota statyti šešis mažuosius modulinius reaktorius RITM-200N, tačiau pagal 2025 m. rugsėjį pasirašytą papildomą susitarimą jų liks du, o vietoj kitų keturių bus pastatyti du dideli VVER-1000 blokai.

Investuotojams paruošta 128 naftos ir dujų žvalgybos blokų

Britų BP ir Azerbaidžano SOCAR jau vykdo žvalgybą šešiuose Ustiurto regiono blokuose. Uzbekistanas užsienio investuotojams paruošė dar 128 blokus. Preliminariais vyriausybės vertinimais, juose gali būti 5,8 trln. kubinių metrų gamtinių dujų ir 560 mln. tonų skystųjų angliavandenilių. Vyriausybė taip pat nori plėsti perdirbimą šalyje: Bucharoje planuojamas metanolio perdirbimo į olefinus projektas, kurio produkcija naudojama plastikams gaminti, bus modernizuotos dvi naftos perdirbimo gamyklos, o į suskystintų dujų skirstymą įtraukti privatūs investuotojai.

Žalioji elektra į Europą keliautų per Kaspijos jūrą

Š. Mirzijojevas sakė, kad planai eksportuoti atsinaujinančią elektrą Europos link per Kazachstaną ir Azerbaidžaną juda į priekį. Azijos plėtros banko ir Azijos infrastruktūros investicijų banko remiamas Kaspijos žaliosios energetikos koridorius numato jungtį per Kaspijos jūrą ir toliau per Pietų Kaukazą bei Juodąją jūrą.

Prezidentas pripažino ir investicijų kliūtis. „Turime rimtų problemų, trūkumų, biurokratijos ir korupcijos“, – sakė jis. Naujoji Energetikos investuotojų taryba, kuriai vadovaus Prezidento administracijos vadovė Saida Mirzijojeva, spręs žemės skyrimo ir prijungimo prie tinklų problemas.

Investuotojai turi savų reikalavimų. „ACWA Power“ įkūrėjas Mohammadas Abunayyanas paragino reformuoti Uzbekistano finansų ir kapitalo rinkas bei griežčiau reikalauti įdarbinti vietos darbuotojus ir pirkti iš vietos tiekėjų. JAE bendrovės „Masdar“ vadovas Mohamedas Jameelas Al Ramahi sakė, kad nuo 2019 m. bendrovė investavo daugiau nei 2 mlrd. dolerių ir išvystė daugiau nei 2 GW atsinaujinančios energijos galių. „Mainais mes reikalaujame politikos, reguliavimo ir susitarimų nuspėjamumo, tikrumo ir stabilumo“, – pabrėžė jis.

Pasaulio banko Vidurinės Azijos skyriaus direktorius Najy Benhassine'as „Euronews“ sakė, kad sparčiam augimui reikės ne tik daugiau gamybos, bet ir perdavimo infrastruktūros bei efektyvaus skirstymo. Tarptautinės finansų korporacijos atstovas Neilas McKainas pridūrė, kad didžiausia silpnybė – energijos vartojimo efektyvumas, nes Uzbekistano ekonomika vis dar labai imli energijai.

N. McKainas pridūrė, kad konkursai ir didesni elektros tarifai padarė projektus patrauklesnius investuotojams. Kaip pavyzdį jis nurodė 1,6 GW dujinę elektrinę Syrdarjoje, finansuotą su tarptautiniais partneriais, kuri turėtų pradėti veikti dar šiais metais. „Masdar“ taip pat įsipareigojo Uzbekistane išvystyti dar 2 GW atsinaujinančios energijos galių.