Susikibo dvi ministerijos: nesutaria, ar dabar galiojantys reikalavimai mažos taršos zonoms yra tinkami
Lietuvoje įsiplieskė diskusija tarp dviejų ministerijų dėl oro taršos mažinimo miestuose. Susisiekimo ministerija siūlo sušvelninti dabar galiojančius reikalavimus, verčiančius savivaldybes kurti mažos taršos zonas. Tuo tarpu Aplinkos ministerija tvirtai laikosi pozicijos: tokios zonos – būtinas žingsnis švaresnio oro link.
Aplinkos ministerija pateikė skaičius – iki 2030-ųjų šios zonos galėtų padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas net 103 tūkstančiais tonų. Tačiau Susisiekimo ministerija atšauna: „vienodi kriterijai visiems“ netinka – miestai labai skirtingi tiek gyventojų skaičiumi, tiek transporto intensyvumu. Ji siūlo savivaldybėms leisti pačioms spręsti, kur ir kaip kurti šias zonas – ar apskritai jų reikia[1].
Be to, ministerija nori išbraukti iš įstatymų punktus, leidžiančius savivaldybėms apmokestinti įvažiavimą taršiais automobiliais. Vietoj to siūloma skatinti elektromobilių privilegijas, pavyzdžiui, leidžiant jiems važiuoti viešojo transporto juostomis.
Nors mažos taršos zonos jau privalomos didmiesčiams ir kurortams, realybėje situacija kukli – šiuo metu veikia tik Kaune. Vilnius paruošė teritoriją, bet ribojimų dar nepritaikė. Kiti miestai arba laukia, arba abejoja apskritai. Mažesni miestai, tokie kaip Zarasai ar Birštonas, sako – esame per maži, transporto srautai čia menki, o zona kainuotų daugiau, nei duotų naudos.
Visgi galvos skausmas vairuotojams gali tik didėti – siūloma nustatyti baudas už neteisėtą įvažiavimą į žaliąsias zonas, nuo 40 iki 200 eurų. Tuo siekiama drausminti pažeidėjus ir atgrasyti nuo taisyklių ignoravimo.
Didmiesčiai jau riboja automobilių eismą tam tikrose zonose
Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo Alternatyviųjų degalų įstatymas, įpareigojantis didžiųjų miestų savivaldybes bei kurortus nustatyti mažos taršos zonas[2].
Mažos taršos zonos šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Anykščiuose, Panevėžyje. O metų eigoje skelbta apie tokių reikalavimų įsigaliojimą ir kituose miestuose: Alytuje, Trakuose, Šiauliuose, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje bei Zarasuose.
Sostinėje mažos taršos zonos ribos nustatytos teritorijoje, apribotoje Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).
Tiesa, apmokestinamos šios zonos kol kas sostinėje nebus, kokie sprendimai bus priimami ateityje – kol kas nėra aišku.
O štai Kaune, norintiems įvažiuoti į senamiesčio zoną, kaskart taikomas 2 eurų mokestis. Tuo tarpu uostamiestyje kol kas numatytos dvi mažos taršos zonos – senamiestyje ir Smiltynėje.
Panevėžyje mažos taršos zona gana nedidelė ir apima tik centrinę miesto dalį – Elektros gatvę.
Anykščiuose taipogi tokia zona, kaip prognozuojama, apims vos 7 proc. ploto: tarp Žvejų g., A. Vienuolio g., Gegužės g., Tilto g., J. Jablonskio g., Anykštos g., Parko g., K. Ladigos g., Žiburio g., Kęstučio g., V. Kudirkos g., Kurklių g. ir K. Būgos g.
Naujai įvestos zonos tapo galvos skausmu verslui
Nuo rugpjūčio pradžios Kauno senamiestyje įvesta mažos taršos zona, o įvažiuojančioms transporto priemonėms taikomas 2 eurų mokestis. Tai iškart atsiliepė paslaugų kainoms – „Bolt“ šį mokestį jau įtraukė į automobilių dalinimosi, pavėžėjimo ir netrukus įtrauks į maisto pristatymo kainas. Skatinami tik tie kurjeriai, kurie naudojasi dviračiais ar elektrinėmis transporto priemonėmis – jiems papildomų išlaidų nebus.
Kitos įmonės dar svarsto, kaip reaguoti. „CityBee“ kol kas moka už vartotojus, bet ateityje gali didinti kainas. „Wolt“ dar nesiėmė veiksmų, tačiau pripažįsta, kad kai kurie kurjeriai nenori vykti į senamiestį savo sąskaita. Tuo metu siuntų tarnybos, tokios kaip „Venipak“, „Omniva“ ir „Lietuvos paštas“, veiklos nekeičiant – jos naudojasi specialiais leidimais, o paštininkai senamiestyje vaikšto pėsčiomis.
Nors verslas išsakė nerimą dėl galimų nuostolių, Kauno savivaldybė sprendimo keisti neplanuoja. Pasak miesto atstovų, mokestis skatina mažiau taršų judėjimą, o nemokamos stovėjimo vietos turėtų sumažinti nepatogumus trumpalaikiams lankytojams. Verslui belieka prisitaikyti prie naujų taisyklių.
Taršos mokesčiai – tik akių dūmimas?
Taršos mokestis, įvestas 2020-aisiais su tikslu mažinti oro taršą ir paskatinti gyventojus rinktis mažiau taršias transporto priemones, realaus poveikio nepadarė. Per ketverius metus surinkta apie 130 mln. eurų, tačiau tiek Aplinkos ministerija, tiek „Regitra“ pripažįsta – nei taršos, nei senų automobilių skaičiaus šalyje šis mokestis nesumažino. Vairuotojai pasirinko ne atsisakyti automobilių, o tiesiog susimokėti.
Ekspertai sako, kad mokestis buvo per silpnas ir taikytas neefektyviai – tik kartą, registruojant automobilį. Tuo metu lietuviai toliau perka senus, dyzelinius automobilius, o vietoje planuoto pokyčio – tik papildomos pajamos biudžetui. Tai rodo, kad priemonė ne skatina pokytį, o tiesiog užkrauna naują finansinę naštą.
