Belgrade savaitgalį vyko masiškiausia istorijoje protesto akcija
Serbijos sostinėje Belgrade savaitgalį vyko protestas. Opozicija tvirtina, kad demonstracija buvo pati masiškiausia per visą šalies istoriją. Priežastimi tapo 2024 m. lapkričio mėn., Novi Sado stoties stogelio griūtis, per kurią žuvo 15 žmonių. Tuomet studentai apkaltino valdžios institucijas korupcija statybų metu ir reguliariai ėmė rengti mitingus.
Demonstracija kovo 15 dieną prasidėjo prie Brankovo tilto per Savos upę, kuri tarnauja kaip sostinės centro riba ir tęsiasi 2,5 kilometro, iki Slavia aikštės. Protestuotojai blokavo didžiausią transporto sankryžą mieste. Taip pat buvo pranešta, kad prie protestuotojų prisijungė šimto traktorių kolona. Ji atvyko prie Serbijos Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) pastato. Be traktorių vairuotojų, konvojuje buvo baikerių.
Protestuotojai užpildė visą Belgrado centrą. Jie degino pirotechniką ir sprogdino petardas. Akcija turėjo tęstis iki 21:00 val. vietos laiku (22:00 Lietuvos laiku).
Duomenys apie protestuotojų skaičių skiriasi
Opozicija teigia, kad akcijoje dalyvavo apie milijoną demonstrantų. Remiantis 2022 m. surašymu, Belgrade gyvena 2,8 milijono žmonių.
Serbijos vidaus reikalų ministerija suskaičiavo 107 tūkstančius protestuotojų. Policija ėmėsi griežtesnių saugumo priemonių. Snaiperiai buvo pastebėti ant prezidento administracijos, parlamento ir Konstitucinio Teismo pastatų stogų. Be to, į minią buvo infiltruoti civiliais drabužiais vilkintys teisėsaugos pareigūnai.
Renginio metu buvo incidentų. Pirmiausia į protestuotojų minią įvažiavo automobilis. 50-metis vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos, tačiau policijos pareigūnai netrukus jį sulaikė. Pilietis aktyviai priešinosi areštui. Dar vienas vyras grasino susprogdinti prezidento administracijos pastatą. Policija susuko 52 metų protestuotoją, bet per kratą jokių bombų nerado.
Serbijos valdžia protestuose įžvelgia spalvotosios revoliucijos ženklų
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius mitingą pavadino neteisėtu ir paskelbė apie valstybės perversmo pavojų. Pasak jo, opozicija bandys užgrobti keletą valstybinių struktūrų, kad priverstų valdžią suformuoti laikinąją vyriausybę. Jis išreiškė viltį, kad respublikos valdžia atlaikys bet kokį spaudimą ir sugebės išlaikyti taiką regione. A. Vučičius prisiminė, kaip prieš 13 metų Serbija buvo „prikelta iš pelenų“ ir tapo sparčiausiai augančia ekonomika Europoje. Svarbu nesustoti šiame kelyje, pridūrė valstybės vadovas.
Serbijos vyriausybės vadovo pavaduotojas Aleksandaras Vulinas taip pat anksčiau išreiškė abejonių dėl protestų socialinio fono. „Tai nėra judėjimas už teisingesnę visuomenę. Serbijoje vyksta spalvotoji revoliucija, kurios tikslas nėra pagerinti mokytojų ar studentų finansinę padėtį, – sakė politikas. – Mitingų tikslas – nuversti Serbijos vyriausybę ir suformuoti vyriausybę, kuri įves sankcijas Rusijos Federacijai ir nacionalizuos Serbijos naftos pramonę. Vakarai nori supriešinti Serbiją su Rusija, ir tai yra pagrindinis spalvotosios revoliucijos tikslas.“
Prezidentas patikino, kad nesitrauks
Serbijos prezidentas A. Vučičius patikino, kad nesiruošia atsistatydinti dėl šalyje kilusių protestų.
Kaip praneša Oxu.Az, jis tai pasakė per spaudos konferenciją, surengtą po didelio opozicijos mitingo Belgrade.
Pasak Serbijos lyderio, kariuomenės skaičiavimais, protestuose Belgrade dalyvavo 88 tūkstančiai žmonių, policija dalyvių skaičių įvertino 107 tūkst. Jis pažymėjo, kad šie skaičiai yra daug mažesni nei tie, kuriuos mini patys opozicionieriai, bei pabrėžė, kad studentai, 2024 m. protestų iniciatoriai, nuo praėjusio savaitgalio įvykių atsiribojo.
