M. Zuckerbergas nusprendė atsisakyti LGBTQ temų „Messenger“ programėlėje

„Meta“ platformų vadovas M. Zuckerbergas šalina LGBTQ palaikančias „Messenger“ temas

Pokalbių platformose „Meta“ galite personalizuoti pokalbius su draugais ir artimaisiais. Tiek pridėti draugams pravardes tiek panaudoti individualias temas pokalbių fonui. Jos gali būti susiję su jūsų pomėgiais: kačiukai, augalai, spalvos, konkreti jūsų nuotrauka.

Tačiau ilgai „Meta“ palaikė ir LGBTQ+ bendruomenę. Tarp šių pokalbių temų buvo ir transseksualų ir biseksualų, net non-binary bendruomenių vėliavos, kuriomis buvo galima nuspalvinti pokalbius su kitais.

Taip, buvo galima, nes nuo šių metų pradžios „Meta“ įgyvendina „anti-woke“ politiką kartu su šiais pokyčiais atsisako tokių dalykų taip Įvairovės, lygybės ir įtraukties (angl. Diversity, Equity, and Inclusion, DEI) programos ir turinio moderavimo.

Sausio 19 d., Markas Zuckerbergas, bendrovės „Meta“, valdančios „Facebook“, generalinis direktorius, paskelbė, kad iš „Facebook Messenger“ pašalintos „Pride“ ir LGBTQ+ temos. Pranešimas buvo paskelbtas „Meta“ būstinėje Silicio slėnyje, Kalifornijoje.

Šis sprendimas priimtas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai „Meta“ atnaujino savo neapykantos kalbos politiką, dabar leidžiančią naudotojams homoseksualius asmenis vadinti „psichiškai nesveikais“. Pašalintose temose, įskaitant „trans“ ir „nonbinary“ parinktis, buvo spalvos, įkvėptos atitinkamų LGBTQ grupių vėliavų. Kitos temos, pavyzdžiui, „Minecraft“ ir „Squid Game“, platformoje išlieka prieinamos^[1].

Sumaištis tarp socialinių tinklų vartotojų ir pačioje įmonėje

Šias LGBTQ+ temas „Meta“ pristatė 2021 ir 2022 m., kaip dalį „Pride“ mėnesio šventinės kampanijos. Tačiau jų pašalinimas sukėlė kritiką ir vidinį chaosą kompanijoje. Pranešama, kad kai kurie darbuotojai, priskiriantys save prie LGBTQ+ bendruomenės ir kuriuos paveikė šis pakeitimas paliko kompaniją arba pasinaudojo atostogų/ nedarbingumo dienomis^[2].

Tema „Meta“ vidaus platformoje sulaukė šimtų komentarų, o darbuotojai prašė valdybos paaiškinti politikos pakeitimą, ypač dėl to, kad jis prieštarauja vyraujančioms mokslo nuostatoms. Vienas komandos narys gynė pokyčius, teigdamas, kad bendrovės vertybės išlieka tos pačios. 

„Mūsų neapykantos kalbos politikos pakeitimais siekiama pakeisti pernelyg griežtas taisykles ir sumažinti pernelyg griežtą jų vykdymą“, - sakė jis. „Laikantis mūsų įsipareigojimo užtikrinti žodžio laisvę, gali atsirasti turinys, kuris kai kuriems žmonėms atrodys įžeidžiantis.“ 

Šis žingsnis žengtas po kitų neseniai priimtų „Meta“ sprendimų, įskaitant faktų tikrinimo pašalinimą iš „Instagram“, „Threads“ ir „Facebook“, pakeičiant juos bendruomenės perspėjimais, panašiais į esančius „X“ (buvusiame „Twitter“).

„Meta“ jungiasi prie E. Musko „X“ ir tampa vis mažiau „woke“

Buvo laikai kai daug įmonių nusprendė palaikyti woke kultūrą ir birželio mėnesį pradėdavo su palaikymu LGBTQ+ bendruomenei švęsdami kartu su jais. Nuo pagrindinių logotipų keitimo įtraukiant vaivorykštės spalvas iki turinio su įvairiais žmonėmis, kurie identifikuoja save kaip transseksualus ar nonbinary asmenybes.

Tai plito ir tapo nuolatine kultūra, aiškiai išreikštu palaikymu šiems žmonės. Galiausiai pasiekė ir socialinius tinklus. Šis palaikymas LGBTQ+ bendruomenės žmonėms ir kitoms grupėms išplito ir į socialinių tinklų taisykles. Buvo draudžiami konkretūs žodžiai, neapykantos skleidimas.

Tokios taisyklės ir kova su neapykantos kalba bei kritika galiausiai tapo ir stipria cenzūra. Tačiau atėjo pabaiga ir tam. Nuo tada, kai Elonas Muskas perėmė „X“, buvusią „Twitter“, platformoje įvyko didelių pokyčių, susijusių su tokiomis temomis kaip „woke“ kultūra, LGBTQ+ klausimai ir įvairovė^[3].

E. Muskas teikia pirmenybę žodžio laisvei, net jei tai reiškia, kad reikia nesilaikyti anksčiau galiojusių griežtų taisyklių. Tai sulaukė ir naudotojų, ir organizacijų visame pasaulyje pagyrų bei kritikos. Jis net kaltino woke judėjimus dėl santykių su sūnumi žlugimo. Vienas iš pirmųjų E. Musko atliktų pakeitimų buvo taisyklių, susijusių su tuo, ką žmonės gali skelbti, sušvelninimas.

Jis yra kalbėjęs apie tai, kad yra „žodžio laisvės absoliutistas“, t. y. mano, kad žmonės turėtų galėti internete sakyti beveik viską, jei tik tai nėra neteisėta. Dėl šios priežasties dabar „X“ yra mažiau turinio apribojimų, o tai paskatino prieštaringesnes diskusijas. Tačiau įtakojo ir pokyčius kitose platformose.

Jam atėjus į valdžią platforma stipriai pasikeitė. Buvo pakeista su įvairove ir įtrauktimi susijusi politika. Anksčiau „X“ turėjo taisykles, skirtas apsaugoti žmones nuo tikslinio priekabiavimo, pavyzdžiui, neteisingo translyčių asmenų įvardijimo. E. Muskas atšaukė kai kurias iš šių taisyklių, sakydamas, kad diskusijos apie lytį ir tapatybę neturėtų būti cenzūruojamos.

Dėl šių pokyčių X tapo visai kitokia platforma. Dabar jo pavyzdžiu seka ir „Meta“. Galbūt ne taip drąstiškai keičiant viską iš pagrindų visose platformose, bet M. Zuckerbergas pastebi kitokio turinio poreikį ir tendencijų pokyčius. Tai, žinoma, sukelia tiek palaikymo tiek nepasitenkinimo bangas iš vartotojų. Bet ar ne tai ir yra žodžio laisvė?