LRT vadovės istorijoje – netikėtas posūkis: Taryba vėl spręs dėl pažeidimo

Įspėjimas, galintis turėti pasekmių ateityje

Ar LRT vadovei skirtas įspėjimas liks galioti, ar Taryba pakeis savo poziciją? Visuomeninio transliuotojo vadovybės istorijoje – nauja įtampa. Generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nesutinka su jai pripažintu pažeidimu ir siekia, kad sprendimas būtų pakeistas. Pirmadienį LRT taryba dar kartą imasi šio klausimo, o už uždarų durų vyksiantis posėdis gali nulemti, ar vadovei skirtas įspėjimas liks galioti.

Pakartotinai nagrinėti klausimą paprašė pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Jos kreipimąsi Taryba nusprendė patenkinti, todėl ankstesnis sprendimas bus dar kartą svarstomas už uždarų durų.

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas naujienų agentūrai ELTA paaiškino, kad tokią galimybę visuomeninio transliuotojo vadovui numato įstatymas. Tiesa, ja pasinaudoti galima tik per nustatytą laikotarpį.

„Tai tam yra duotas 10 dienų terminas įstatyminis, ir šiandien yra paskutinė diena, kada galima tai padaryti“, – sakė M. Jurkynas.

Kol kas neaišku, ar po pakartotinio svarstymo Taryba pakeis savo poziciją, ar paliks galioti rugsėjį priimtą sprendimą.

Ginčas kilo dėl LRT viešai skelbiamų programų pirkimų ataskaitų. Jose nebuvo atskleisti fizinių asmenų, teikusių paslaugas visuomeniniam transliuotojui, duomenys.

Rugsėjo pabaigoje Taryba nusprendė, kad dėl šių trūkumų atsakomybė tenka generalinei direktorei, ir pripažino ją padariusia pažeidimą.

Nors nustatytas pažeidimas nebuvo įvertintas kaip šiurkštus, sprendimas neliko vien formalumu. M. Garbačiauskaitei-Budrienei skirtas įspėjimas, kuris gali tapti reikšmingas, jeigu per artimiausius metus būtų nustatytas dar vienas panašaus pobūdžio pažeidimas.

Tokiu atveju, kaip anksčiau aiškino Tarybos pirmininkas, galėtų būti keliamas klausimas dėl generalinės direktorės darbo sutarties nutraukimo.

Vis dėlto dabartinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo atleisti LRT vadovę iš pareigų.

Vadovė sprendimą įvertino kaip spaudimą

M. Garbačiauskaitė-Budrienė su Tarybos išvadomis nesutiko. Po rugsėjį vykusio posėdžio ji viešai išreiškė nepasitenkinimą, o priimtą sprendimą apibūdino kaip „psichologinį spaudimą“.

Tuo metu generalinė direktorė taip pat neatmetė galimybės savo teises ginti teisiniu keliu, nors konkretaus sprendimo dėl kreipimosi į teismą nebuvo priėmusi.

Spalio pradžioje socialiniame tinkle „Facebook“ ji paskelbė nesutinkanti su Tarybos pozicija ir sieksianti, kad klausimas būtų išnagrinėtas iš naujo.

Šis prašymas dabar ir tapo pagrindu dar vienam svarstymui.

Problemos dėl ataskaitų išryškėjo dar vasarą

Nesutarimų pradžia siekia birželį, kai Generalinė prokuratūra nustatė pažeidimų, susijusių su LRT programų pirkimų ataskaitose nepaviešintais paslaugų teikėjų duomenimis.

Reaguodama į nustatytus trūkumus, liepos pradžioje LRT taryba vienbalsiai įpareigojo transliuotojo administraciją juos pašalinti. Taip pat pareikalauta paaiškinti, dėl kokių priežasčių tokia situacija susidarė.

Vėliau klausimas peraugo į generalinės direktorės atsakomybės vertinimą ir baigėsi oficialiu įspėjimu.

Vadovo atleidimui – griežtesnės sąlygos

Šios istorijos kontekste svarbūs ir Seimo birželį priimti LRT įstatymo pakeitimai, kuriais buvo pakoreguota visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarka.

Pagal naują reguliavimą vadovas nepasibaigus jo kadencijai gali būti atleistas, jeigu nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Tokiam sprendimui būtinas ne mažesnis kaip „2/3 visų Tarybos narių balsų“ palaikymas.

Nors didžioji dalis įstatymo pakeitimų pradės galioti tik po kelerių metų, naujoji generalinio direktoriaus atleidimo tvarka įsigaliojo iš karto po teisės akto pasirašymo.

Todėl pirmadienio posėdyje sprendžiamas klausimas nėra tiesiogiai susijęs su M. Garbačiauskaitės-Budrienės atleidimu. Tačiau jo rezultatas gali būti svarbus vertinant vadovės atsakomybę ir rugsėjį jai skirto įspėjimo galiojimą.

Ar Taryba nuspręs atsisakyti ankstesnės pozicijos, ar dar kartą patvirtins nustatytą pažeidimą, turėtų paaiškėti po pakartotinio svarstymo.