Gonorėjos ir sifilio atvejų Europoje užregistruota daugiausia per daugiau nei dešimtmetį
Lytiškai plintančios infekcijos Europoje vėl tampa rimta visuomenės sveikatos problema. Naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad 2024 m. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse gonorėjos, sifilio ir įgimto sifilio rodikliai pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį. Augimas fiksuojamas ne vienoje šalyje ar vienoje gyventojų grupėje, todėl jo nebegalima paaiškinti pavieniais protrūkiais.
2024 m. ES ir EEE valstybėse užregistruotas 106 331 patvirtintas gonorėjos atvejis. Palyginti su 2023 m., registruotas sergamumo rodiklis padidėjo 4,3 proc., o nuo 2015 m. išaugo net 303 proc. Tai aukščiausias gonorėjos rodiklis nuo bendros europinės lytiškai plintančių infekcijų stebėsenos pradžios 2009 metais.
Sifilio statistika taip pat blogėja. 2024 m. užregistruoti 45 577 patvirtinti sifilio atvejai, o sergamumo rodiklis nuo 2015 m. daugiau negu padvigubėjo. Nors daugiausia atvejų vis dar nustatoma vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, nuo 2021 m. sifilio daugėja ir tarp heteroseksualių vyrų bei moterų. Tai rodo, kad infekcija plinta vis platesniuose socialiniuose ir seksualiniuose tinkluose.
Chlamidiozės statistika parodo, kodėl registruoti atvejai nėra visas epidemijos vaizdas
Chlamidiozė tebėra dažniausiai registruojama bakterinė lytiškai plintanti infekcija Europoje. 2024 m. 27 ES ir EEE valstybės pranešė apie 213 443 patvirtintus atvejus. Oficialus rodiklis buvo 10 proc. mažesnis negu 2023 m., tačiau šio sumažėjimo negalima automatiškai laikyti realiu infekcijos atsitraukimu.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pabrėžia, kad chlamidiozės skaičius itin priklauso nuo nacionalinės testavimo politikos. Kai valstybėje aktyviai tiriami jauni žmonės ir simptomų neturintys pacientai, registruojama daug atvejų. Ten, kur tyrimai sunkiau prieinami arba atliekami beveik tik atsiradus simptomams, oficialūs skaičiai gali atrodyti nedideli, nors dalis infekcijų paprasčiausiai lieka nenustatytos.
Skirtumai tarp valstybių milžiniški – 2024 m. chlamidiozės rodikliai svyravo nuo 0,1 iki daugiau kaip 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tokio atotrūkio negalima paaiškinti vien skirtingu žmonių elgesiu. Jį lemia tyrimų kompensavimas, mėginių ėmimo praktika, gydytojų budrumas, laboratorijų galimybės ir tai, kaip tiksliai nustatyti atvejai patenka į nacionalines stebėsenos sistemas.
Pasikeitę santykiai pagreitina infekcijų kelią tarp žmonių
Skaitmeninės pažinčių platformos palengvino naujų partnerių paiešką ir išplėtė žmonių socialinius ryšius už įprastos gyvenamosios vietos ribų. Vien programėlių negalima skelbti lytiškai plintančių infekcijų epidemijos priežastimi, tačiau jos gali pagreitinti kontaktų susidarymą ir sujungti anksčiau atskirus seksualinius tinklus. Infekcija tokiomis sąlygomis per trumpą laiką gali pasiekti daugiau žmonių ir išplisti tarp kelių miestų ar valstybių.
Svarbus ne pats pažinties būdas, bet partnerių skaičius, jų kaita, persidengiantys santykiai ir apsaugos priemonių naudojimas. Rizika didėja turint lytinių santykių be prezervatyvo su naujais, atsitiktiniais ar keliais partneriais. Žmogus gali būti užsikrėtęs, neturėti jokių požymių ir nuoširdžiai manyti, kad jo sveikata gera.
Prie augimo prisideda ir mažėjantis prezervatyvų naudojimas. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro tyrimas, apėmęs daugiau kaip 242 tūkst. penkiolikmečių 42 šalyse ir teritorijose, parodė, kad nuo 2014 iki 2022 m. prezervatyvą per paskutinius lytinius santykius naudojusių lytiškai aktyvių vaikinų dalis sumažėjo nuo 70 iki 61 proc., o merginų – nuo 63 iki 57 procentų. Kontraceptinės tabletės gali apsaugoti nuo neplanuoto nėštumo, tačiau jos neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų.
Testavimo spragos leidžia infekcijoms plisti be simptomų
Daugelis lytiškai plintančių infekcijų ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų. Chlamidiozė ir gonorėja ypač dažnai lieka nepastebėtos moterims, tačiau besimptomė infekcija galima ir vyrams. Sifilio simptomai gali išnykti savaime, nors infekcija organizme lieka ir pereina į kitą stadiją. Todėl gera savijauta nėra patikimas įrodymas, kad žmogus neužsikrėtęs.
Tyrimo prieinamumas Europoje priklauso nuo gyvenamosios vietos ir finansinių galimybių. ECDC nustatė, kad 13 iš 29 duomenis pateikusių valstybių pacientai už pagrindinius lytiškai plintančių infekcijų tyrimus vis dar turi mokėti patys. Prie kainos prisideda būtinybė registruotis pas gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą ir paaiškinti savo seksualinę istoriją. Mažesniuose miestuose papildoma kliūtimi gali tapti konfidencialumo baimė.
Problemos neišsprendžia ir vienkartinis neigiamas atsakymas, jeigu tyrimas atliktas per anksti po galimo užsikrėtimo. Skirtingoms infekcijoms taikomi nevienodi diagnostikos metodai ir laikotarpiai, per kuriuos sukėlėją jau galima patikimai aptikti. Po nesaugaus kontakto tyrimų laiką ir galimą jų kartojimą saugiausia aptarti su gydytoju. Atsiradus simptomams kreiptis reikia nedelsiant, nelaukiant, kol praeis numanomas inkubacinis laikotarpis.
ŽIV statistika atskleidžia vėlyvos diagnostikos kainą
Žmogaus imunodeficito virusas nėra tas pats, kas gonorėja, sifilis ar chlamidiozė, tačiau ŽIV plitimo kontrolė susiduria su panašia problema – žmonės per ilgai nežino apie infekciją. 2024 m. ES ir EEE valstybėse užregistruoti 24 164 ŽIV atvejai. Beveik 48 proc. diagnozių nustatytos vėlai, kai žmogaus imuninė sistema jau buvo pažeista.
Visame Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regione, apimančiame ir Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes bei dalį Centrinės Azijos, 2024 m. nustatyti 105 922 ŽIV atvejai. Vėlyvos diagnozės sudarė 54 procentus. Šie skaičiai rodo ne tik naują viruso perdavimą, bet ir ilgai neaptiktas ankstesnes infekcijas.
Laiku nustačius ŽIV ir pradėjus veiksmingą antiretrovirusinį gydymą, viruso koncentraciją kraujyje galima sumažinti iki nenustatomo lygio. Tokiu atveju žmogus gali gyventi ilgą gyvenimą ir lytiniu keliu viruso neperduoda. Vėlyvas nustatymas reiškia prarastą laiką – didesnę ligos komplikacijų tikimybę ir ilgesnį laikotarpį, per kurį infekcija galėjo būti perduota kitiems.
Negydoma infekcija gali baigtis nevaisingumu ir pažeisti naujagimį
Gonorėja ir chlamidiozė gali sukelti dubens uždegiminę ligą, lėtinį skausmą, negimdinį nėštumą ir nevaisingumą. Vyrams komplikacijos pasitaiko rečiau, tačiau infekcija taip pat gali pažeisti lytinę ir šlapimo sistemą. Gonorėjos bakterijos retais atvejais patenka į kraują ir sąnarius.
Sifilis negydomas gali pereiti kelias stadijas ir po daugelio metų pažeisti nervų sistemą, širdį, kraujagysles bei kitus organus. Ypač pavojinga infekcija nėštumo metu, nes gali būti perduota vaisiui. 2024 m. 14 duomenis pateikusių Europos valstybių užregistruotų įgimto sifilio atvejų skaičius išaugo nuo 78 iki 140.
Beveik dvigubas augimas parodė ne tik infekcijos plitimą tarp vaisingo amžiaus moterų, bet ir nėščiųjų priežiūros spragas. Kai kuriais atvejais sifilio tyrimas neatliekamas laiku, pacientė negrįžta pakartotiniam patikrinimui arba gydymas nepradedamas pakankamai greitai. Tinkamai diagnozuotas sifilis gydomas antibiotikais, todėl naujagimio užsikrėtimas dažniausiai yra išvengiama pasekmė.
Antibiotikams atspari gonorėja siaurina gydymo galimybes
Bakterinės lytiškai plintančios infekcijos paprastai gydomos antibiotikais, tačiau gonorėjos sukėlėjas geba greitai prisitaikyti prie naudojamų vaistų. Per kelis dešimtmečius bakterija įgijo atsparumą penicilinams, fluorochinolonams, makrolidams ir daliai cefalosporinų. Dabar Europoje daugėja atvejų, kai nustatomas atsparumas ceftriaksonui – pagrindiniam gonorėjai gydyti naudojamam antibiotikui.
2026 m. ECDC paskelbė, kad nuo 2022 m. ceftriaksonui atsparių gonorėjos atvejų aptiko vis daugiau Europos valstybių. Pirmieji atvejai dažnai buvo siejami su kelionėmis į Pietryčių Aziją, tačiau vėliau atsirado vietinio perdavimo Europoje požymių. Bendra rizika gyventojams kol kas vertinama kaip nedidelė, tačiau atsparių padermių įsitvirtinimas gali labai apsunkinti gydymą.
Dėl šios priežasties antibiotikų negalima vartoti savarankiškai, dalytis jų likučiais ar nutraukti gydymo anksčiau, negu nurodė gydytojas. Simptomų išnykimas dar ne visada reiškia, kad infekcija pašalinta. Kai kuriais atvejais reikia pakartotinio tyrimo, bakterijų jautrumo antibiotikams nustatymo ir partnerių ištyrimo, kad infekcija negrįžtų į tą pačią žmonių grupę.
Lietuvoje didesnė tyrimų aprėptis gali padidinti statistiką, bet sumažinti realų plitimą
Lietuvoje 2024–2030 m. galioja ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bei kontrolės veiksmų planas. Jame numatyta didinti tyrimų aprėptį, gerinti gydymo prieinamumą, stiprinti stebėseną ir mažinti šiomis infekcijomis užsikrėtusių žmonių stigmatizavimą. Toks planas svarbus todėl, kad maži oficialūs rodikliai nebūtinai reiškia mažą tikrąjį infekcijų paplitimą.
Ankstesni Lietuvos duomenys rodė, kad chlamidiozės rodiklis didėjo nuo 6,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2020 m. iki 9,1 atvejo 2022 metais. Tuo metu gonorėjos rodiklis 2022 m. siekė 1,3 atvejo, o sifilio – 3 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Šie skaičiai buvo mažesni už daugelio Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių rodiklius, tačiau tiesioginis palyginimas ribotas dėl skirtingų testavimo ir atvejų nustatymo sistemų.
Padidinus nemokamų ir konfidencialių tyrimų prieinamumą, registruotų atvejų iš pradžių gali padaugėti. Tai nebūtinai reikštų staiga pablogėjusią padėtį. Dalis anksčiau nematytų infekcijų tiesiog patektų į statistiką, o užsikrėtę žmonės galėtų pradėti gydymą ir apsaugoti partnerius.
Reguliarus testavimas turi tapti įprasta sveikatos priežiūros dalimi
Tikimybę užsikrėsti mažina taisyklingas ir nuoseklus prezervatyvų bei kitų barjerinių apsaugos priemonių naudojimas vaginalinių, analinių ir oralinių lytinių santykių metu. Riziką taip pat mažina atviras pokalbis apie tyrimus, naujus partnerius ir ankstesnes diagnozes. Toks pokalbis nėra nepasitikėjimo ženklas – tai praktinė abiejų žmonių sveikatos apsauga.
Išsitirti verta atsiradus neįprastoms išskyroms, deginimui šlapinantis, opelėms, bėrimui, skausmui dubens ar lytinių organų srityje, kraujavimui tarp menstruacijų arba po galimai nesaugaus kontakto. Tyrimai taip pat svarbūs simptomų nejaučiantiems žmonėms, jeigu jie turi naujų, atsitiktinių ar kelis partnerius. Nustačius infekciją, reikėtų informuoti partnerius ir iki gydymo pabaigos laikytis medikų nurodymų.
Lytiškai plintančių infekcijų augimo nesustabdys moralizavimas ar kaltųjų paieška. Infekcijai nerūpi žmogaus šeiminė padėtis, reputacija ar įsitikinimai. Veikia paprasta grandinė: neaptikta infekcija, naujas kontaktas ir per vėlai atliktas tyrimas. Kuo lengviau žmogus gali pasitikrinti nebijodamas kainos, pasmerkimo ar konfidencialumo pažeidimo, tuo trumpesnė tampa ši perdavimo grandinė.
Šaltiniai
„Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras“. (2026). Bacterial STIs reach record highs in Europe, as congenital syphilis cases nearly double. https://www.ecdc.europa.eu/en/news-events/bacterial-stis-reach-record-highs-europe-congenital-syphilis-cases-nearly-double
„Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras“. (2024). Alarming decline in adolescent condom use, increased risk of sexually transmitted infections and unintended pregnancies, reveals new WHO report. https://www.who.int/europe/news/item/29-08-2024-alarming-decline-in-adolescent-condom-use–increased-risk-of-sexually-transmitted-infections-and-unintended-pregnancies–reveals-new-who-report
„Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija“. (2024). Patvirtintas ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bei kontrolės veiksmų planas. https://sam.lrv.lt/lt/news/patvirtintas-zivaids-ir-lytiskai-plintanciu-infekciju-profilaktikos-bei-kontroles-veiksmu-planas/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie lytiškai plintančių infekcijų augimą Europoje, aiškiai nurodydamas statistiką ir priežastis, todėl jis yra vertingas ir aktualus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslius ir patvirtintus duomenis apie lytiškai plintančių infekcijų augimą Europoje, remiasi oficialiais šaltiniais ir analizuoja situaciją nešališkai, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes lytiškai plintančių infekcijų augimas Europoje kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai. Be to, jis nagrinėja svarbias problemas, susijusias su testavimo spragomis ir pasikeitusiais socialiniais santykiais, kas yra itin svarbu šiuolaikinei auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie lytiškai plintančių infekcijų augimą Europoje, akcentuodamas testavimo spragas ir socialinius pokyčius, kurie didina riziką. Tai yra aktuali tema, turinti didelę visuomeninę naudą, nes skatina informuotumą ir prevenciją.
Straipsnis pateikia objektyvius duomenis apie lytiškai plintančių infekcijų augimą Europoje, nenaudoja emocinės manipuliacijos ir skatina informuotumą, kas yra svarbu visuomenės sveikatai.
