Priverstinė „segregacija“ Lietuvoje įgauna teisinį foną
Remiantis Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos duomenimis, gruodžio 1-ąją įsigalios moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimas, paliesiantis dideles įmones, kai yra daromi sprendimai dėl kandidato į valdymo ar priežiūros organus išrinkimo[1]. Ką tai reiškia „paprastų“ žmonių kalba?
Didelės įmonės imsis griežtų priemonių tam, kad užtikrinti, jog jų valdymo ir priežiūros organuose vienos lyties asmenys sudarytų ≥33% įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Kad „neišslysti“ iš šviežiai sumoderuotų rėmų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iki 2025-12-29 turės pateikti Europos Komisijai (EK) informaciją apie tai, kaip Lietuvoje ši prerogatyva įgyvendinama. Didelės įmonės, kurių akcijomis neprekiaujama biržoje, savo ruožtu privalės teikti lyčių lygybės ataskaitą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai kas metai iki sekančių metų birželio 1d.
Tikslinama, esą pirmos ataskaitos turės būti pateiktos iki 2026-06-01.
Kad procedūra būtų atlikta skrupulingai, lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba svetainėje viešai skalpuos (t.y., skelbs) įmones, nevykdančias įstatymo nuostatų, taip vadinamai „priverstinei segregacijai“ įgaunant teisinį foną.
EK, kuomet rinko komisarus, kalbėjo, esą svarbu, jog situacija būtų „lytiškai teisinga“. Dėl to kai kurių šalių kandidatai į atitinkamas pozicijas buvo pakeisti skubos tvarka. Tačiau žmonėms nejučia iškyla klausimas: ar tai reiškia, kad kompetencijos ir specifinės žinios nuo šiol boluos sąrašo gale, nes svarbiau ataskaitoje matyti lyčių lygybės laivą, dreifuojantį 102 lyčių paraštėse? Lyčių klausimas – itin gajus. Dalis tautiečių prabyla, jei jau griebti „jautį už ausų“, tuomet juk galima pasiūlyti bet kokį – savo – variantą…
Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija skelbia siekianti užtikrinti lyčių lygybės integravimą į visas viešosios politikos sritis, bei tinkamai įgyvendinti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą[3]. Komisija įsteigta 2000 m. Nuo 2020 m. birželio 23 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos sudarymo“, kuriame numatyta, kad valstybės institucijos į Komisiją skiria politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas einančius asmenis. Į Komisijos sudėtį įtraukta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Komisijos pirmininkas), Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.
Siekis „subalansuoti“ lyčių pusiausvyrą pasireiškė paskutinės minutės atsistatydinimais
Ursula von der Leyen stengėsi sukurpti komandą, orientuotą į lyčių lygybę. Tad vis garsiau svarstoma, ar portfeliai dalinami pagal kompetencijas, ar, buitiškai tariant, „už gražias akis“.
Dalies žmonių viltys iš tiesų žuvo, Slovėnijai, kuri ilgai tvirtino norinti, jog į Briuselį būtų išsiųstas vyriausiasis auditorius Tomažas Veselas, paskutinę minutę pakeitus kandidatę moterimi, kas sukėlė sumaištį vidaus politikoje.
Dar 2019 m., pradėjusi eiti Europos Komisijos pirmininkės pareigas, von der Leyen lyčių lygybę skelbė prioritetu. Nors pastangos siekti lyčių lygybės iš esmės įvertintos teigiamai, kilo daug diskusijų dėl to, ar Komisijos nariams paskirti portfeliai (pareigos) buvo paskirstyti atsižvelgiant į nuopelnus ir kompetenciją, ne vien į atstovavimą lyčiai. Tačiau von der Leyen ir jos šalininkai teigė, esą lyčių pusiausvyra bei kompetencija viena kitai neprieštarauja.
Vis dėlto, dvejojama, ar toks valdymo modelis nesukels neefektyvumo. Apskritai, gali būti, jog įstatymų ar politikos keitimas yra tik dalis sprendimo, norint pašalinti pagrindines lyčių nelygybės priežastis, tokias kaip, pavyzdžiui, įsisenėjusios visuomenės normos ar šališkumas. Abejones išreiškė ir Prancūzijos Komisijos narys Thierry Bretonas, ne kartą viešai ginčijęsis su von der Leyen, ir galiausiai iš pareigų pasitraukęs[3].
Ieškant kandidatų į ES vykdomosios valdžios institucijas – po vieną iš kiekvienos valstybės narės – savo ruožtu sukurta daug politinių intrigų. Visgi, didžiausio atgarsio sulaukė paskutinės minutės posūkiai ir šokiruojantys atsistatydinimai.
Primenama, jog į eurokomisarų postus būtų skiriama 11 moterų ir 16 vyrų.
Įvairovės politika skatina įtrauktį ir pasisako prieš diskriminaciją
Skelbiama, jog minėto įstatymo paskirtis – užtikrinti, jog būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės, uždraudžiant bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, siekiant lyčių pusiausvyros didelėse įmonėse[4].
Įvairovės politika skatina vadinamąją įtrauktį. Vis dėlto, veiksmai, kurių imamasi, kelia daug diskusijų, akcentuojant tai, jog didelės įmonės turi imtis priemonių siekdamos užtikrinti, jog didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. ir ne daugiau kaip 49 proc. įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.
Jei vykstant atrankai reikės rinktis iš kandidatų, kurių kvalifikacijos yra tokios pat, pirmenybė neva teikiama didelėje įmonėje nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Tad įmonės privalės susizgribti, kad atitikti greitai įsigaliosiančias taisykles. Kitu atveju įmonių veiksmai bus pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises.
SADM ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 28 d. parengs pranešimą Europos Komisijai nurodydama priemones, kurių imtasi, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarytų minėtą proporciją[5]. Iki 2024 m. lapkričio 30 d. pradėtoms atrankos į didelių įmonių valdymo ir priežiūros organus procedūroms šio įstatymo nuostatos netaikomos.
