Pirmoji didelė bauda rodo, kad Skaitmeninių paslaugų aktas pradėjo veikti praktiškai
Lygiai prieš metus pradėtas taikyti Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) jau duoda pirmuosius apčiuopiamus rezultatus. Europos Komisija pirmą kartą skyrė reikšmingą – 120 mln. eurų – baudą socialinių tinklų platformai „X“ (anksčiau „Twitter“) už skaidrumo ir dizaino taisyklių pažeidimus.[1]
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) Teisės skyriaus patarėjos Paulinos Tamelytės-Matulevičienės teigimu, ši sankcija yra svarbus signalas rinkai. Pasak jos, nors platformų reguliavimas išlieka sudėtingas, bauda padeda aiškiau suprasti, kokius pažeidimus ES laiko rimtais.[2]
„Tai nurodo, kokius veiksmus ir neatitikimus ES laiko Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimais, už kuriuos galėtų būti taikomos finansinės sankcijos. Todėl nustačius panašaus pobūdžio pažeidimus, pavyzdžiui: reklamos archyvo trūkumus, klaidinančią „mėlynosios varnelės“ patikrą, ribojimus duomenų tyrėjams ir panašiai, įvertinus pažeidimo laipsnį, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, platformoms gali būti taikomos reikšmingos finansinės sankcijos“, – sakė ji.
Komisijos išvadose konstatuota, kad „X“ mokama „mėlynosios varnelės“ sistema galėjo klaidinti vartotojus, reklamos duomenų bazėje trūko privalomos informacijos, o mokslininkams nebuvo užtikrinta tinkama prieiga prie viešų duomenų. Dabar platforma turi pateikti atitikties planą, o nesilaikant reikalavimų gali grėsti papildomos sankcijos ar net prieigos ribojimai.
Platformų reguliavimas neišvengiamai tampa politiniu klausimu
LRTK pirmininkas Mantas Martišius pabrėžia, kad socialinių tinklų reguliavimas retai apsiriboja tik teisiniais klausimais – jis persikelia į tarptautinės politikos lygmenį. Didžioji dalis didžiųjų platformų veikia ES rinkoje, tačiau yra valdomos už Bendrijos ribų, daugiausia JAV.
„ES bandymas sureguliuoti, pažaboti ir paveikti socialinių tinklų platformas vyksta maždaug nuo 2016 metų. Didžiausia problema yra ta, kad visos tos socialinės platformos iš principo veikia ES, tačiau yra valdomos už bendrijos ribų, dauguma – JAV. Kuomet pradedama reguliuoti jų veikla, klausimai tampa politiniai ir derybos vykdomos nebe tarp platformų ir ES, bet tarp Bendrijos ir JAV“, – sakė M. Martišius.
Anot jo, nors baudos ir grasinimai ribojimais egzistuoja, realios spaudimo priemonės yra ribotos. Visuomenė kasdien naudojasi socialiniais tinklais, todėl bet kokie griežtesni ribojimai gali sulaukti ne tik platformų, bet ir vartotojų pasipriešinimo.
„Mes gyvenimą jau sunkiai įsivaizduojame be socialinių platformų. Todėl ES galimybės paveikti ar reguliuoti iš esmės yra ribotos. Taip, grasinama ribojimais ir baudomis, tačiau jeigu socialinė platforma parodytų pasipriešinimą ir įvestų, pavyzdžiui, naudojimosi ribojimus – pasipiktinimas jau kiltų iš visuomenės. Tų spaudimo priemonių nėra tiek daug, tad pirmoji bauda, skirta platformai „X“, matyt, bus ne lūžio taškas, o tiesiog įvadas į tolesnes ES ir JAV derybas dėl reguliavimo, žodžio laisvės ir panašiai“, – teigė jis.
Reguliavimo sistema vis dar paremta dialogu ir platformų geranoriškumu
Pasak P. Tamelytės-Matulevičienės, Skaitmeninių paslaugų akto veiksmingumas priklauso nuo realaus platformų bendradarbiavimo su priežiūros institucijomis. Nors pareigos aiškiai nustatytos, praktikoje ne visos bendrovės linkusios jas įgyvendinti sklandžiai.
„Nors pareigos platformoms yra nustatytos, praktikoje ne visos linkusios jas įgyvendinti sklandžiai ir laiku, neretai ieškodamos argumentų, kodėl institucijų nurodymai neturėtų būti vykdomi. Be tokio bendradarbiavimo institucijų galimybės veiksmingai prižiūrėti platformų veiklą išlieka ribotos“, – pažymėjo ji.
M. Martišius priduria, kad iki šiol veiksmingiausias mechanizmas buvo dialogas. LRTK stebi informacinę erdvę ir, radusi galimus pažeidimus – dezinformaciją, autorių teisių pažeidimus ar sankcijų apėjimą – kreipiasi į platformas su prašymu pašalinti turinį.
Vis dėlto, kaip pabrėžia LRTK pirmininkas, galutinis sprendimas dažniausiai lieka pačių platformų rankose. „Pagal visas taisykles paskutinis žodis priklauso platformoms. Kitaip pasakius, valstybinių institucijų ir reguliuotojų prašymas nėra įsakymas. Dėl to išlieka klausimas, ką mes galėtume daryti, jeigu platformos nebūtų geranoriškos? Turbūt kol kas nelabai ką“, – svarstė M. Martišius.
Pirmoji didelė bauda rodo, kad ES pasiryžusi stiprinti kontrolę, tačiau kartu atskleidžia ir esminę dilemą – kaip užtikrinti didžiųjų platformų atsakomybę, kai jos veikia globaliai, o jų sprendimai daro įtaką milijonams europiečių kasdien.
