LRT demaskavo „didžiulį“ kyšininkavimo skandalą – 380 eurų plytelėms?

LRT dėmesio sulaukė kelių šimtų eurų vertės kyšį plytelėmis į savo kiemą priėmęs karininkas

Už valstybės biudžeto lėšas dirbantis LRT Tyrimų skyrius atliko neįtikėtiną tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad kariuomenėje įsiraizgęs tikras korupcijos tinklas – štai kreivai darbus atlikęs darbų Rukloje rangovas mėgino papirkti karininką, o atsilyginta buvo plytelėmis į kiemą, kurių vertė... 380 eurų.

LRT Tyrimų skyrius atskleidė, kaip kariuomenėje fiksuojami korupcijos atvejai, tačiau atsakomybė dažnai lieka miglota. Viena ryškiausių istorijų – Rukloje tarnavusio karininko atvejis, kuris, pastebėjęs rangovų pažeidimus, sulaukė kyšio pasiūlymo, tačiau galiausiai pats paliko tarnybą. 2023 m. gegužę pareigūnas pastebėjo, kad įmonė „Egsta“ kariuomenės teritorijoje įrengė projektui neatitinkančius, pigesnius bortelius^[1].

„Dieną prieš tai pastebėta, kad kariuomenės teritorijoje įrengti borteliai neatitinka projekto reikalavimų, sudėti ne tokio dydžio, pločio ir galbūt pigesni, bet karininkui siūlyta neatitikimus „praleisti pro akis“, nes „niekas čia netikrins ir nepastebės“.

Nuošaliame susitikime pareigūnui už jo užmerktas akis pasiūlytas kyšis – išsirinkti norimas plyteles, kurių kaina neviršytų 500 eurų, ir sudėti jas karininko privataus namo kieme.“ – rašoma LRT atlikto tyrimo rezultatuose.

Už tai, kad šis „užsimerktų“, jam pasiūlytas kyšis – plytelės jo namo kiemui. Karininkas slapta įrašė pokalbį, o už savaitės kyšis buvo perduotas – už 380 eurų buvo nupirktos 60 plytelių. Teisme kaltininkas pripažino savo kaltę, tačiau atsakomybės išvengė, nes už jį laidavo sūnus. Tuo metu pats karininkas pajuto spaudimą – buvo kalbinamas „nusileisti principams“, siųstas į kitus objektus, o galiausiai jam pasiūlyta rotacija. Vietoje to, jis nusprendė palikti tarnybą.

Nepaisant skandalų, KAM ir toliau sudarinėja sutartis su minima bendrove

Tai nebuvo pirmas „Egstos“ pažeidimas – dar anksčiau pastebėta, kad už tvoros remontą Rukloje įmonė gavo pinigus, nors darbai nebuvo atlikti. Tyrimas atskleidė ir karininko, anksčiau dirbusio „Egstoje“, ryšius su bendrove bei galimą interesų konfliktą. Nepaisant šių atradimų, „Egsta“ ir toliau dalyvauja kariuomenės pirkimuose.

2023 m. bendrovė su kariuomene pasirašė sutarčių už 900 tūkst. eurų, o 2024 m. – dar daugiau nei už 1,1 mln. eurų, net ir vykstant teisėsaugos tyrimui dėl kyšio.

Per dvejus metus krašto apsaugos sistemoje buvo nustatyta dešimt korupcijos atvejų, tačiau problematiškos įmonės toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nes be galutinio teisėsaugos sprendimo jos negali būti įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. KAM atstovai tvirtina, kad kariuomenė negali imtis sankcijų, kol vyksta tyrimas, tačiau STT kritikuoja tokią situaciją ir pabrėžia, kad tiekėjai turėtų būti tikrinami griežčiau. Krašto apsaugos sistemoje jau veikia antikorupcinė tarnyba, o svarstoma ir apie analogiško padalinio steigimą kariuomenėje.

Skaitytojai netveria juoku – atliktas tyrimas kainavo daugiau nei pats kyšis?

Tačiau tie, kas perskaitė šį tyrimą taip ir liko nesupratę – nejaugi LRT atliko visą audito Krašto apsaugos ministerijoje darbą? Kam tas „Boxerių“ ir „Leopardų“ auditavimas, jei prieš pat nosį – grubaus kyšininkavimo pavyzdys – plytelės į nuosavą kiemą už 380 eurų?

„Va čia tai tikras tyrimų progresas“, – rėžė vienas internautas.

„Tyrimas, ko gero, kainuoja daugiau, nei tas ištirtas kyšis? Čia LRT“, – juokėsi kita skaitytoja.

O štai dar kitai internautei pasirodė, kad apskritai visas LRT Tyrimų skyrius ir jame dirbantys tyrėjai užsiima tikra parodija. Dar kiti juokėsi, kad kai Lietuva – maža šalis, tai ir kyšiai – nedideli.

R. Žemaitaitis žada pavasarį imtis audito KAM

Tuo tarpu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pavasario sesijoje žada pasiūlyti atlikti auditą Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), siekiant užtikrinti skaidrų lėšų naudojimą^[2].

Politikas teigė, kad jam kelia abejonių ministerijoje vykdomi viešieji pirkimai ir netinkamas lėšų paskirstymas, ypač kariuomenės ginkluotei. R. Žemaitaitis mano, kad kariuomenės finansavimas turi būti peržiūrėtas ir, jei reikia, pavestas Valstybės kontrolei ar nepriklausomiems auditoriams.

Didžioji dalis LRT tenkančio finansavimo skiriama skelbiamam turiniui

O mūsų nacionalinis transliuotojas pinigų stygiumi skųstis tikrai negali (nors LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė jau spėjo paliūdėti, kad finansavimas visuomeniniams transliuotojams visoje Europoje linkęs mažėti), mat 2025 m. skiriama lėšų suma sudaro 79,6 mln. eurų, kai tuo tarpu pernai metais siekė 72,8 mln. eurų.

Pats LRT nurodo, kad daugiausia lėšų yra skiriama turiniui kurti ir įsigyti, o dalį turinio (TV serialai, vaidybinis ir dokumentinis kinas, sporto transliacijos ir kt.) transliuotojas esą įsigyja iš nepriklausomų Lietuvos ir užsienio kūrėjų^[3].

Štai nurodoma, kad 2023 m. LRT biudžeto sąnaudas sudarė 63,36 mln. eurų suma, iš kurios 59,0 proc. teko turiniui (37,40 mln. eurų), 32,9 proc. – personalui (20,85 mln. eurų), administravimui – 5,2 proc. (3,30 mln. eurų), rinkodarai – 2,6 proc. (1,63 mln. eurų) ir 0,3 proc. paramai (0,18 mln. eurų).