Skaitmeninis euras gali pakeisti įprastus atsiskaitymus
Mokėjimas telefonu, kortele ar bankiniu pavedimu šiandien atrodo savaime suprantamas. Tačiau ateityje prie šių būdų gali prisidėti gerokai reikšmingesnė alternatyva – skaitmeninis euras. Jei Europos Centrinis Bankas nuspręs jį išleisti, pokyčius pajus ne tik vartotojai ar bankai, bet ir prekybininkai, paslaugų teikėjai bei kitas verslas.
Skaitmeninis euras nebūtų tiesiog dar viena programėlė ar naujas atsiskaitymo kanalas. Tai būtų centrinio banko išleisti pinigai skaitmenine forma. Jų vertė būtų tiesiogiai siejama su ECB arba euro zonos nacionaliniu centriniu banku, o ne su komerciniu banku[1].
Šiuo metu galutinis sprendimas dėl skaitmeninio euro dar nepriimtas. Europos Sąjungos institucijos derina jo teisinę bazę, o ECB ir nacionaliniai centriniai bankai ruošiasi galimam techniniam įgyvendinimui.
Verslui gali atsirasti naujų pareigų
Skaitmeninio euro įvedimas verslui reikštų daugiau nei dar vieną atsiskaitymo pasirinkimą. Jei jam būtų suteiktas teisėtos mokėjimo priemonės statusas, daliai prekybininkų ir paslaugų teikėjų galėtų tekti užtikrinti galimybę klientams juo atsiskaityti.
Tokiu atveju vien dėl pasirinkto mokėjimo skaitmeniniu euru nebūtų galima taikyti papildomo antkainio. Tiesa, numatomos ir tam tikros išimtys, todėl pareiga jį priimti nebūtų absoliuti.
Verslui taip pat gali tekti atnaujinti mokėjimų sistemas, peržiūrėti sutartis su bankais bei kitais paslaugų teikėjais, prisitaikyti prie naujų duomenų tvarkymo reikalavimų ir iš anksto apsibrėžti, kas prisiimtų atsakomybę sutrikus mokėjimui.
Bankams – iššūkis dėl klientų lėšų
Vienas jautriausių klausimų – kaip skaitmeninis euras paveiktų komercinius bankus. Jei gyventojai ir įmonės dalį dabar sąskaitose laikomų pinigų perkeltų į skaitmeninį eurą, bankų turimų stabilių finansavimo šaltinių galėtų sumažėti.
„Jeigu gyventojai ar įmonės reikšmingą dalį bankuose laikomų lėšų masiškai pakeistų į skaitmeninį eurą, bankai galėtų netekti dalies stabilaus finansavimo. Tai galėtų paveikti kreditavimą ir finansinį stabilumą. Todėl numatomi saugikliai: už laikomus skaitmeninius eurus nebūtų mokamos palūkanos, būtų taikomi laikymo limitai, o techniniai sprendimai leistų didesnius mokėjimus automatiškai susieti su banko sąskaita. Tai reiškia, kad laikymo limitas nebūtinai būtų mokėjimo limitas“, – aiškina teisininkas.
Taigi projektu siekiama rasti pusiausvyrą: suteikti gyventojams galimybę naudotis centrinio banko pinigais skaitmeninėje erdvėje, tačiau kartu neleisti, kad nauja pinigų forma pernelyg susilpnintų komercinių bankų finansavimo bazę.
Privatumas ir atsiskaitymai be interneto
Vienas svarbiausių klausimų, susijusių su skaitmeniniu euru, yra privatumas. Atliekant mokėjimus internetu visiško anonimiškumo nebūtų – bankai ar kiti mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų žinoti kliento tapatybę, kad galėtų vykdyti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimus.
Tuo metu centriniai bankai turėtų gauti tik užšifruotus ir pseudonimizuotus duomenis.
Kitoks modelis būtų taikomas atsiskaitymams be interneto. Skaitmeniniai eurai galėtų būti laikomi telefone ar kitame įrenginyje, o mokėjimas perduodamas tiesiogiai kitam šalia esančiam asmeniui. Toks atsiskaitymas privatumo požiūriu būtų artimesnis gryniesiems, nors ir jam būtų nustatytos tam tikros ribos.
Jei skaitmeninis euras galiausiai bus įvestas, tai būtų ne tik naujas būdas sumokėti už prekes ar paslaugas. Jis gali pakeisti platesnę mokėjimų ekosistemą – nuo bankų veiklos iki verslo procesų, klientų aptarnavimo ir duomenų apsaugos.
