Protestai persimetė į Lisaboną ir Milaną: „dūstame“ nuo būsto kainų

Pragyvenimo kainų ir būsto protestų banga, kelias savaites drebinusi Ispaniją ir Prancūziją, savaitgalį persimetė į Italiją ir Portugaliją. Milane eitynės prieš kylančias kainas baigėsi susirėmimais su policija, padegtomis barikadomis ir apiplėštomis parduotuvėmis. Lisabonoje protestuotojai centrinėje Rosijaus aikštėje įrengė palapinių stovyklą ir reikalauja vyriausybės imtis būsto krizės. „The Guardian“ duomenimis, Italijos premjerė Giorgia Meloni kaltę suvertė „chuliganams“, o Portugalijos vyriausybė tikina nepasiduosianti „gatvės šūksniams“.

Milane taikios eitynės baigėsi vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis

Šeštadienį Milano centre prasidėjusios eitynės prieš karus ir kylančias pragyvenimo išlaidas iš pradžių buvo taikios. Tačiau vėliau, kaip rašo „The Guardian“ ir „Al Jazeera“, kaukėti riaušininkai ėmė mėtyti akmenis, grindinio trinkeles ir kitus daiktus į riaušių policiją, o iš barų stalų sukrautas barikadas padegė. Policija minią išsklaidė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Nuotraukose po susirėmimų matyti smarkiai apgadintas karabinierių automobilis.

„Al Jazeera“ duomenimis, riaušininkai plėšė parduotuves ir padegė turtą miesto centre, todėl ištuštėjo Duomo aikštė ir prabangi galerija, kurioje paprastai būna pilna pirkėjų. Italijos naujienų agentūros „LaPresse“ duomenimis, sužeisti mažiausiai du policininkai, sulaikyta apie 50 demonstrantų, tarp jų daug nepilnamečių. Susirėmimų būta ir Bolonijoje: policija pranešė, kad greta taikių mitingų protestuotojai mėtė akmenis ir grūmėsi su pareigūnais.

„Demonstruoti yra teisė. Padeginėti mūsų miestus – ne“, – socialiniame tinkle X parašė G. Meloni. Pasak jos, „chuliganai“ pasinaudojo protestais, kad „sėtų chaosą, pultų tuos, kurie atsakingi už saugumą, ir laikytų įkaitais ištisus miestus“. Milano centro kairiųjų meras Giuseppe Sala sakė, kad „protestų priežastys yra suprantamos“, tačiau „smurtas prieš teisėsaugą ir didelė žala miestui nepateisinami“.

Lisabonos Rosijaus aikštėje išdygo palapinių stovykla

Portugalijos sostinėje šimtai protestuotojų naktį susirinko Rosijaus aikštėje – judriame, turistų pamėgtame miesto centre. Prieš tai, AFP duomenimis, eitynės visoje šalyje sutraukė tūkstančius žmonių. Aikštėje iškilo dešimtys palapinių, o susirinkusieji žadėjo likti per naktį ir dainavo susėdę aplink karaliaus Petro IV statulą. Stovykla primena Ispanijoje kelias savaites trunkančius būsto protestus.

„Portugalijos socialinė klasė, kuri moka mokesčius ir išlaiko šią šalį, yra puolama ir praranda savo teises, ypač teisę į būstą. Todėl esame čia visi kartu ir bandome paaiškinti, kad dūstame“, – AFP sakė 46 metų socialinė darbuotoja Elena Costa. 52 metų inžinierius Antonio Margado kritikavo centro dešiniųjų vyriausybę dėl „visiško nuomos liberalizavimo“: pasak jo, savininkai saugomi vis labiau, o būsto ieškantys nuomininkai – vis mažiau.

„Kaip savarankiškai dirbanti specialistė, aš, žinoma, neturiu lėšų mokėti didžiulės Lisabonos nuomos – o juk esu Lisabonos dukra“, – visuomeniniam transliuotojui RTP sakė protestuotoja Isabel Guerreiro. Stovykla Lisabonoje sustiprino būsto protestą, kuris prasidėjo šiaurinėje Porto mieste: ten, AFP duomenimis, jau anksčiau buvo pastatyta dešimtys palapinių.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Būsto kainų augimas Portugalijoje 2015–2024 m.	124 proc. (maždaug dvigubai sparčiau nei ES vidurkis)	AFP, „The Guardian“
Gyventojų dalis Lisabonos metropolinėje zonoje	apie ketvirtadalis iš daugiau nei 11 mln.	„The Guardian“
Sulaikyti demonstrantai Milane	apie 50, daug nepilnamečių	„LaPresse“ per „The Guardian“, „Al Jazeera“
Sužeisti policininkai Milane	mažiausiai 2	„LaPresse“ per „The Guardian“, „Al Jazeera“
Protestų dalyviai Prancūzijoje šeštadienį	daugiau nei 550 tūkst.	„Al Jazeera“ (Vidaus reikalų ministerija)
Pirmalaikiai rinkimai Ispanijoje	lapkričio 29 d.	AFP

Šaltiniai: „The Guardian“, AFP, „Al Jazeera“.

Portugalijoje būstas nuo 2015 m. pabrango 124 proc.

Oficialiais duomenimis, kuriuos cituoja AFP, būsto kainos Portugalijoje 2015–2024 m. išaugo 124 proc., arba maždaug dvigubai sparčiau nei ES vidurkis. „Al Jazeera“ pažymi, kad nuo 2017 m. būstas šalyje pabrango daugiau nei dvigubai, o naujų nuomos sutarčių kainos išaugo beveik tiek pat. Labiausiai tai, pasak „The Guardian“, jaučia jaunesni žmonės ir sostinės gyventojai: Lisabonos metropolinėje zonoje gyvena maždaug ketvirtadalis daugiau nei 11 mln. šalies gyventojų.

Ankstesnėse, didžiausios šalies profesinių sąjungų konfederacijos CGTP surengtose eitynėse Lisabonoje demonstrantai reikalavo geresnių viešųjų paslaugų, didesnių pensijų ir atlyginimų bei priemonių prieš šuoliuojančias būsto kainas. AFP duomenimis, žygiuodami būgnų dundesio palydimi jie nešė plakatus su užrašais „Jų godumas – mūsų skurdas“ ir „Pragyvenimo kaina kyla, žmonės nebeišgali“. „Problemų daug. Atlyginimai, būstas, pragyvenimo kaina – tai išlikimo klausimas“, – AFP sakė 43 metų valstybės tarnautoja Yolanda Silva.

Apie pirmąsias šios protestų bangos eitynes Portugalijoje ir susirėmimus Belgijoje 77.lt jau rašė straipsnyje „Pragyvenimo kainų protestai Belgijoje virto susirėmimais, Portugalijoje – eitynės trijuose miestuose“.

Portugalijos vyriausybė perspėja nuo „importuojamo nestabilumo“

Portugalijos premjeras Luísas Montenegro, „The Guardian“ duomenimis, sakė, kad vyriausybė supranta žmonių norą „išreikšti pasipiktinimą tuo, kas, jų nuomone, gali būti viešosios politikos spragos“. Kartu jis įspėjo politinius oponentus nebandyti „importuoti į Portugaliją nestabilumo ir protestų klimato, kuris iš tikrųjų neturi Portugalijos visuomenės paramos“. Parlamento reikalų ministras Carlosas Abreu Amorimas, „Al Jazeera“ duomenimis, dar penktadienį pareiškė, kad „vyriausybė nepasiduos gatvės šūksniams“. Protestuotojai savo ruožtu teigia, kad šalies vadovai yra „atitrūkę“ nuo problemos.

Protestų židiniai – nuo Madrido iki Tiranos

Ispanijoje, kaip primena „The Guardian“, pyktis dėl kylančios nuomos ir socialinės nelygybės prasiveržė praėjusį mėnesį, kai mirė María del Carmen Abascal – moteris, negalėjusi sumokėti 230 proc. pakeltos nuomos, kurios reikalavo jos butą nusipirkusi investicinė bendrovė. Tai paskatino gatvės demonstracijas, palapinių stovyklas ir socialistų vyriausybės pasiūlytas skubias būsto priemones. Kai dešiniosios ir kraštutinės dešinės partijos parlamente jas atmetė, premjeras Pedro Sánchezas paskelbė pirmalaikius rinkimus, kurie, AFP duomenimis, vyks lapkričio 29 d.

Prancūzijoje nepasitenkinimas dėl mokytojų trūkumo ir apleistų mokyklų išaugo į visos šalies judėjimą prieš nelygybę ir viešųjų išlaidų mažinimą. „Al Jazeera“ duomenimis, šeštadienį demonstracijose dalyvavo daugiau nei 550 tūkst. žmonių, o Limožo rotušę didžiąja dalimi sunaikino gaisras. Apie riaušių padarinius 77.lt rašė straipsnyje apie daugiau nei 1 800 sulaikytųjų Prancūzijoje. Albanijoje, „The Guardian“ duomenimis, studentų protestai prieš premjerą Edi Ramą taip pat paaštrėjo – policija pirmą kartą panaudojo guminės kulkas, o protestuotojai padegė automobilius ir pastatus. Plačiau apie tai – straipsnyje apie studentų protestus Tiranoje.

HEC Paris verslo mokyklos ES teisės ir politikos profesorius Alberto Alemanno „Al Jazeera“ sakė, kad tai ne vienas judėjimas, o keli tuo pat metu vykstantys protestai su kai kuriomis „bendromis nuoskaudomis“: nepakankamai finansuojamu švietimu, kylančiomis pragyvenimo išlaidomis ir, studentų atveju, neaiškiomis perspektyvomis po studijų. „Prancūzija yra šio judėjimo epicentras… ir dabar matyti ženklų, kad tai plinta už Prancūzijos ribų“, – sakė jis. Pasak profesoriaus, „ankstyvosios stadijos“ judėjimas matyti Graikijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, o artimiausiais 12 mėnesių vyks rinkimai Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje, todėl šie protestai neišvengiamai atsidurs politinės diskusijos centre.