Konservatyvios JAV valstijos atsisako „Medicaid“ išimčių – ekspertai įžvelgia politiką

Kai kurios konservatyvios JAV valstijos, tarp jų Misūris ir Ajova, atsisako taikyti išimtis, kurios padėtų mažas pajamas gaunantiems žmonėms išsaugoti „Medicaid“ sveikatos draudimą, kai įsigalios nauji darbo reikalavimai. Ekspertai „The Guardian“ sako, kad tokius sprendimus dažnai lemia politiniai motyvai. Nauja tvarka gali palikti be sveikatos draudimo milijonus amerikiečių.

Nuo sausio „Medicaid“ gavėjai turės dirbti bent 80 valandų per mėnesį

Pagal 2025 m. priimtą biudžeto įstatymą suaugusieji, į „Medicaid“ įtraukti pagal Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymo (ACA) išplėtimą, turės dirbti, mokytis, savanoriauti ar dalyvauti kitoje pripažintoje veikloje bent 80 valandų per mėnesį, kad išsaugotų draudimą. „The Guardian“ duomenimis, federaliniai darbo reikalavimai turi įsigalioti sausio 1 d. Analizės centro KFF duomenimis, daugumoje valstijų jie pradedami taikyti 2027 m. sausį, o viena valstija juos taikyti pradėjo dar 2026 m. gegužės 1 d.

Įstatyme numatytos ir federalinės išimtys, padedančios žmonėms išlaikyti draudimą, kai jie guli ligoninėje, turi vykti gydytis už savo gyvenamosios vietos ribų arba gyvena stichinių nelaimių ar didelio nedarbo paveiktose vietovėse. KFF paaiškina, kad didelio nedarbo išimtį valstijos gali taikyti apskritims, kuriose nedarbo lygis siekia ar viršija 8 proc. arba yra bent 1,5 karto didesnis už šalies vidurkį. Valstijos gali pasirinkti taikyti visas trumpalaikes sunkumų išimtis arba nė vienos.

Bronksas pritaikė išimtį maždaug 200 tūkst. gyventojų

„The Guardian“ duomenimis, Niujorkas neseniai pritaikė didelio nedarbo išimtį Bronksui, kuriame maždaug 200 tūkst. gyventojų kitu atveju būtų turėję laikytis naujų reikalavimų. Tuo metu Misūris ir Ajova išimties netaiko, nors jose yra apskričių, kurios atitiktų kriterijus. „The Guardian“ kreipėsi į abiejų valstijų departamentus, prašydamas komentaro.

KFF analizė rodo, kad didelio nedarbo išimties neketina taikyti keturios valstijos – Indiana, Ajova, Misūris ir Oklahoma. Ajovoje ir Misūryje yra dvi kriterijus atitinkančios apskritys, kuriose gyvena apie 3 300 išplėstinio „Medicaid“ gavėjų – jie galėjo pasinaudoti išimtimi, jei valstijos būtų nusprendusios ją taikyti. Indianoje ir Oklahomoje kriterijus atitinkančių apskričių nėra.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Privaloma veikla per mėnesį	bent 80 valandų	„The Guardian“
Gavėjai apskrityse, atitinkančiose didelio nedarbo kriterijus	1,4 mln. (7,5 proc. išplėstinio „Medicaid“ gavėjų)	KFF
Kriterijus atitinkančios apskritys	133 apskritys 22 valstijose	KFF
Valstijos, neketinančios taikyti išimties	Indiana, Ajova, Misūris, Oklahoma	KFF
Gavėjai, kurie liks be išimties Ajovoje ir Misūryje	apie 3 300	KFF
Bronkso gyventojai, kuriems taikoma išimtis	apie 200 tūkst.	„The Guardian“

Šaltiniai: „The Guardian“, KFF.

Iš viso, KFF skaičiavimu, 1,4 mln. išplėstinio „Medicaid“ gavėjų, arba 7,5 proc., gyvena apskrityse, atitinkančiose didelio nedarbo kriterijus valstijose, kurios išimtį taiko arba dar svarsto. Tokių apskričių yra 133 – 22 valstijose. Devyni iš dešimties tokių gavėjų gyvena penkiose valstijose: Kalifornijoje, Niujorke, Mičigane, Naujajame Džersyje ir Oregone.

KFF pažymi, kad valstijos vis dar laukia federalinių nurodymų, kaip įgyvendinti šią išimtį, – pavyzdžiui, kokiais duomenimis remiantis bus nustatoma, kurios apskritys atitinka kriterijus. Savo analizėje centras rėmėsi naujausiais JAV darbo statistikos biuro apskričių nedarbo duomenimis, apskaičiuotais kaip 12 mėnesių vidurkis nuo 2025 m. vasario iki 2026 m. sausio. Vis dėlto KFF įspėja, kad federalinės agentūros CMS nurodymai gali numatyti ir kitokį skaičiavimo metodą, todėl galutinis apskričių sąrašas dar nėra aiškus.

Ekspertai: lemia ideologija ir administracinė našta

KFF „Medicaid“ ir nedraustųjų programos direktoriaus pavaduotoja Jennifer Tolbert atkreipė dėmesį į ideologinį pasipriešinimą. „Jei [valstijų pareigūnai] remia darbo reikalavimus, jiems gali atrodyti, kad šie reikalavimai turi būti taikomi visiems vienodai, ir tai, ar žmogus gyvena didelio nedarbo apskrityje, neturėtų būti svarbu“, – sakė ji. Pasak J. Tolbert, priežastis gali būti ir administracinė našta: taikydamos išimtį valstijos turi nuolat teikti duomenis federalinei agentūrai CMS ir pritaikyti savo tinkamumo sistemas, kad šios automatiškai atleistų nuo reikalavimų pagal gyvenamąją vietą.

Bostono universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos docentė Sarah H. Gordon teigė, kad išimčių netaikančios valstijos dažniausiai yra konservatyvesnės ir pritaria idėjai, jog sveikatos draudimas turi būti susijęs su darbu ar kita visuomenine veikla. „Išimties netaikymas iš dalies yra politinis sprendimas. Tai tiesiog nevienodo įgyvendinimo kratinys: vienos valstijos deda visas pastangas, kad kuo mažiau žmonių prarastų draudimą, o kitos – ne, ir daug daugiau žmonių neteks draudimo“, – sakė ji. Pasak S. H. Gordon, „Medicaid“ yra federalinė programa, tačiau jos taikymas skirtingose valstijose labai skiriasi.

Rytų Misūrio teisinių paslaugų organizacijos advokatūros direktorius Joelis Ferberis sakė, kad valstijos sprendimas yra „nuviliantis“. Pasak jo, valdžia teigia nenorinti užkrauti papildomos biurokratinės naštos gavėjams, tačiau tai neturi prasmės. „Jei paklaustumėte „Medicaid“ gavėjų, ar jie verčiau prarastų sveikatos draudimą, ar užpildytų sunkumų formą, greičiausiai 100 proc. jų pasirinktų užpildyti formą“, – sakė J. Ferberis.

Arkanzaso patirtis: darbo reikalavimai užimtumo reikšmingai nepadidino

„The Guardian“ primena, kad Arkanzasas darbo reikalavimus „Medicaid“ gavėjams įvedė dar 2018 m. Dalis gavėjų tada neteko draudimo, tačiau tyrėjai, pasak dienraščio, nenustatė reikšmingo užimtumo padidėjimo. Jeilio universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos docentas, „Medicaid“ ekspertas Jacobas Wallace'as naujus reikalavimus pavadino „labai nerimą keliančiais“.

„Istoriškai jie neskatina žmonių dirbti, bet sukuria administracinę naštą ir dokumentų tvarkymą, dėl kurio žmonės iškrenta iš programos“, – sakė J. Wallace'as. „Kuo daugiau kliūčių liepiame žmonėms įveikti, kad jie gautų išimtį ar atitiktų darbo reikalavimus, tuo daugiau žmonių prarandame vien todėl, kad neturime teisingo adreso ar telefono numerio. Išsiunčiame dokumentus, bet jie painūs, o mes nesuteikiame pakankamai pagalbos juos užpildyti“, – pridūrė ekspertas.