15 žmonių iš darbo namo nebegrįžo: VDI atskleidė, kur Lietuvoje žūsta daugiausia darbuotojų

Įprasta darbo diena gali baigtis tragedija: Lietuvoje daugėja sunkių nelaimių

Į darbą išėję žmonės ne visada saugiai grįžta namo – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys atskleidžia skaudžią nelaimingų atsitikimų statistiką Lietuvoje. Per kiek daugiau nei devynis šių metų mėnesius darbo vietose žuvo 15 žmonių, o dar 99 darbuotojai patyrė sunkias traumas. Pavojingiausia situacija fiksuojama statybų sektoriuje, tačiau nelaimės tyko ir gamyklose, sandėliuose bei atliekant iš pirmo žvilgsnio įprastas užduotis.

Ypač nerimą kelia tai, kad dalis tragedijų įvyksta darbuotojams atliekant kasdienius darbus – kraunant krovinius, lipant ant transporto priemonių ar bandant pašalinti technikos gedimus. VDI duomenimis, vien dėl kritimų iš aukščio šiemet žuvo penki darbuotojai, o dar 32 patyrė sunkias traumas. Inspektoriai įspėja, kad tokių nelaimių prevencija turi prasidėti dar prieš darbuotojui žengiant į pavojingą darbo vietą.

Per devynis mėnesius – 15 žuvusiųjų ir beveik 100 sunkiai sužeistų darbuotojų

VDI duomenimis, nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki spalio 12 dienos Lietuvoje užregistruota 15 mirtinų ir 99 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Į šią statistiką neįtraukti įvykiai, kuriuos lėmė kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, žuvusių darbuotojų skaičius nepasikeitė – pernai taip pat užfiksuota 15 mirtinų nelaimių. Tačiau sunkių nelaimingų atsitikimų padaugėjo nuo 95 iki 99.

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad pavojus darbuotojams kyla ne tik atliekant sudėtingas ar neįprastas užduotis.

„Nelaimių aplinkybės primena, kad pavojus kyla ir atliekant įprastas užduotis – pakraunant krovinį, užlipant ant transporto priemonės ar šalinant technikos gedimą. Darbdaviai turi įvertinti, kaip šie darbai atliekami ir kokių priemonių reikia, kad darbuotojas būtų apsaugotas“, – teigia S. Balčiūnas.

Pavojingiausia – statybose: čia žuvo daugiausia darbuotojų

Nelaimingų atsitikimų statistika rodo, kad daugiausia nelaimių užregistruota statybų sektoriuje. Šiemet statybos įmonėse užregistruoti penki mirtini ir 26 sunkūs nelaimingi atsitikimai.

Nedaug atsilieka apdirbamoji pramonė, kurioje žuvo keturi darbuotojai, o 22 patyrė sunkias traumas. Transporto ir saugojimo sektoriuje užregistruotas vienas mirtinas ir 16 sunkių nelaimingų atsitikimų.

Vien šiems trims sektoriams tenka beveik du trečdaliai visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Šie skaičiai atskleidžia, kad dideli pavojai dažnai susiję su sunkiosios technikos naudojimu, krovinių judėjimu, darbais aukštyje ir įrenginių priežiūra. Todėl VDI ragina darbdavius neapsiriboti formaliais saugos dokumentais, o įvertinti realias sąlygas, kuriomis kasdien dirba žmonės.

Vienas pavojingiausių darbų – aukštyje: penki žmonės nebeišgyveno

Ypač skaudi nelaimių statistika susijusi su kritimais iš aukščio. Nuo metų pradžios iki spalio 12 dienos tokiais atvejais žuvo penki darbuotojai, o dar 32 patyrė sunkias traumas.

Kritimai sudarė beveik trečdalį visų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Mirtinų nelaimių aprašymuose užfiksuoti atvejai, kai darbuotojai nukrito nuo pastatų stogų, transporto priemonių viršuje įrengtų aikštelių ar įrenginių aptarnavimo konstrukcijų.

Pasak VDI atstovo, sauga turi būti užtikrinta dar prieš pradedant darbus. Tam būtina tinkamai įrengti darbo aikšteles, pasirūpinti saugiu patekimu į darbo vietą ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis.

„Saugus patekimas į darbo vietą, tvarkingos darbo aikštelės ir tinkamai įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės turi būti numatyti dar prieš pradedant užduotį“, – pabrėžia S. Balčiūnas.

Jeigu darbui būtinos asmeninės apsaugos nuo kritimo priemonės, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai mokėtų jomis tinkamai naudotis ir turėtų tam reikalingas sąlygas.

Prispaudė krovinys, kliudė ekskavatoriaus kaušas: nelaimės įvyksta ir ant žemės

Pavojus darbuotojams kyla ne tik dirbant aukštyje. Nemažai sunkių nelaimių įvyksta sandėliuose, gamybos teritorijose ir kitose vietose, kur juda transporto priemonės bei sunkioji technika.

VDI duomenimis, sandėliuojant, transportuojant, pakraunant ir iškraunant krovinius šiemet užregistruoti 27 sunkūs ir du mirtini nelaimingi atsitikimai.

Dar septyni sunkūs ir du mirtini įvykiai užfiksuoti aptarnaujant technines priemones, mechanizmus bei darbo įrenginius.

Šių metų nelaimių aprašymuose minimi itin pavojingi incidentai: darbuotoją kliudė ekskavatoriaus kaušas, krautuvas užvažiavo ant po juo buvusio kolegos, o kitu atveju žmogų prispaudė krovinys.

Tokios aplinkybės parodo, kokių sunkių pasekmių gali turėti netinkamai organizuotas darbuotojų ir technikos judėjimas.

Vis dėlto VDI pažymi, kad dalies įvykių aplinkybės dar tikslinamos, todėl galutinės konkrečių nelaimių priežastys paaiškės tik atlikus tyrimus.

Vienas neatsargus manevras gali baigtis tragedija

VDI atkreipia dėmesį, kad darbo vietose, kur naudojama sunkioji technika, būtina aiškiai atskirti darbuotojų ir transporto priemonių judėjimo zonas.

Darbdaviai turi užtikrinti, kad žmonės nepatektų į pavojingas vietas, o technikos operatoriai prieš pradėdami judėti ar manevruoti įsitikintų, jog tai saugu.

„Organizuojant darbus turi būti aiškiai numatyta, kur juda darbuotojai, kur važiuoja technika ir kaip užtikrinama, kad žmonės nepatektų į pavojingas zonas“, – aiškina S. Balčiūnas.

Ne mažiau svarbu tinkamai organizuoti technikos gedimų šalinimą. Atliekant tokius darbus būtina laikytis gamintojo nustatytos tvarkos ir apsaugoti darbuotojus nuo netikėto įrenginio paleidimo ar pajudėjimo.

Inspekcijos teigimu, būtent aiški darbų organizavimo tvarka ir praktiškai veikiančios apsaugos priemonės gali padėti išvengti situacijų, kai įprasta užduotis virsta nelaime.

VDI kreipiasi į darbdavius: vien dokumentų neužtenka

Atsižvelgdama į nelaimingų atsitikimų statistiką, Valstybinė darbo inspekcija ragina darbdavius iš naujo įvertinti profesinę riziką ir patikrinti, ar darbo vietose iš tiesų laikomasi saugos reikalavimų.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbo aikštelių būklei, apsauginiams įtaisams, transporto judėjimo organizavimui, įrenginių priežiūrai ir darbuotojų pasirengimui saugiai atlikti jiems pavestas užduotis.

Nustačius technikos gedimus ar nesaugias darbo sąlygas, problemas būtina pašalinti laiku, nelaukiant, kol įvyks nelaimė.

VDI taip pat pabrėžia darbuotojų įtraukimo svarbą. Būtent kasdien konkrečioje darbo vietoje dirbantys žmonės dažnai pirmieji pastebi pavojingas zonas, neaiškią darbų tvarką ar neveikiančias apsaugos priemones.

Todėl darbdaviai turėtų ne tik išklausyti darbuotojų pranešimus, bet ir užtikrinti, kad sutartos prevencijos priemonės būtų realiai įgyvendintos.

Naujausia statistika primena, kad nelaimės darbe nėra vien pavojingų profesijų problema. Jos gali įvykti atliekant ir pačias įprasčiausias užduotis, o laiku pastebėtas pavojus, tinkamai organizuoti darbai ir veikiančios apsaugos priemonės gali būti lemiami siekiant išsaugoti darbuotojų sveikatą bei gyvybes.