Mokyklų skaitmenizacijai išleistos milžiniškos sumos, tačiau didžiulės pažangos nematyti iki šiol
Lietuvos mokyklos per pastaruosius kelerius metus intensyviai vykdė skaitmeninę transformaciją, kuriai išleista beveik 95 mln. eurų. Tačiau Valstybės kontrolės audito ataskaita parodė, kad investuotos milžiniškos lėšos dar negarantuoja sėkmingos ir efektyvios švietimo skaitmenizacijos. Auditoriai įvardijo ne tik reikšmingas problemas, bet ir netikėtas detales, kurios kelia klausimus dėl valstybės lėšų panaudojimo skaidrumo ir efektyvumo[1].
Audito metu įvertintos mokyklų galimybės naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir priemonėmis mokymo procese. Nustatyta, kad nors pinigų skiriama daug, aiškios strategijos ir vieningų veiksmų, užtikrinančių mokinių pasiruošimą ateičiai, vis dar trūksta.
Dauguma audituotų mokyklų nesugeba įsivertinti savo skaitmeninės pažangos ir konkrečių poreikių, todėl neįmanoma užtikrinti efektyvaus finansavimo paskirstymo. Dėl to dalis mokyklų vis dar susiduria su elementariausių skaitmeninių priemonių trūkumu.
Valstybinės lėšos ištaškomos bet kaip, o vienam mokiniui skiriama vos 6 eurai
Per 2022–2024 metų laikotarpį švietimo skaitmenizavimui Lietuvoje buvo skirta 94,8 mln. eurų. Didžiąją šios sumos dalį sudarė valstybės bei savivaldybių biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos projektų parama. Nepaisant tokios įspūdingos investicijos, auditas atskleidė rimtas spragas, kurios trukdo užtikrinti kokybišką ir efektyvų mokinių mokymąsi naudojant naujausias technologijas.
Viena pagrindinių problemų, kurią įvardijo auditoriai, yra netinkamas finansavimo paskirstymas mokykloms. Skiriant apie 6 eurus vienam mokiniui per metus, mokyklos negali užtikrinti tinkamos įrangos įsigijimo, tad yra priverstos pinigus perskirstyti iš kitų sričių. Tai veda prie neplanuoto finansinių resursų švaistymo ir mažina bendrą mokyklų efektyvumą.
Taip pat nustatyta, jog nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos mokyklos galėtų objektyviai įvertinti savo skaitmeninę būklę ir poreikius. Net 75 proc. mokyklų tokių vertinimų išvis nevykdo, todėl joms sunku pasirinkti tinkamiausius technologinius sprendimus, o valstybės skirtos lėšos neretai išnaudojamos neoptimaliai arba tiesiog neefektyviai.
Licencijoms išleista 2,3 mln. eurų, tačiau 35 proc. mokyklų jų nenaudoja
Audito metu itin keista detalė išryškėjo analizuojant Microsoft Office 365 A3 licencijų naudojimą mokyklose. Šioms licencijoms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išleido 2,3 mln. eurų, tačiau net 35 proc. mokyklų šių licencijų apskritai nenaudoja. Auditoriai išsiaiškino, jog kai kurios mokyklos apie šias licencijas net nebuvo girdėjusios, o kitos sąmoningai jų nenaudoja, nes renkasi pigesnes ar anksčiau įsigytas alternatyvas.
Tai rodo rimtus komunikacijos trūkumus tarp ministerijos ir mokyklų, o taip pat kelia klausimus dėl finansinio efektyvumo. Nežinojimas apie įsigytas priemones ir sąmoningas jų ignoravimas leidžia įtarti, kad milijoninės investicijos buvo padarytos neįvertinus realių mokyklų poreikių.
Valstybės kontrolė rekomenduoja nedelsiant gerinti komunikaciją tarp ministerijos ir mokyklų administracijų, kad ateityje būtų išvengta panašių klaidų. Ministerija turėtų aktyviai informuoti mokyklas apie įsigyjamas priemones ir užtikrinti, kad jos būtų naudojamos tikslingai.
Didžiulis atotrūkis tarp mokyklų – vienoms kompiuteriai lengvai prieinami, kitos priverstos skolintis
Kitas reikšmingas audito atskleistas aspektas – itin dideli skirtumai tarp Lietuvos mokyklų pagal turimą kompiuterinę įrangą. Kai kuriose mokyklose vienu kompiuteriu vidutiniškai naudojasi tik 1,3 mokinio, tuo tarpu kitose – net 21 mokinys. Šis ryškus skirtumas kelia rimtas problemas ruošiantis elektroniniams pasiekimų patikrinimams, nes daugelis mokyklų neturi pakankamai kompiuterių visiems mokiniams vienu metu.
Kai kurios mokyklos dėl šių priežasčių yra priverstos skolintis įrangą iš kaimyninių mokyklų. Tokia praktika ne tik kelia logistikos sunkumų, bet ir papildomai apkrauna tiek mokytojus, tiek administracijos darbuotojus, kurie turi koordinuoti technikos paskirstymą ir naudojimą.
Auditoriai taip pat pabrėžia, jog būtina sukurti nacionalinę strategiją, kuri padėtų išlyginti šiuos ryškius skirtumus ir užtikrintų vienodas mokymosi sąlygas visiems Lietuvos mokiniams, nepriklausomai nuo mokyklos vietos ar dydžio.
Mokyklos neišmano kibernetinio saugumo: neturi nei antivirusinių, nei asmeninių prisijungimų
Be įrangos trūkumo, didelę riziką mokykloms kelia ir nepakankama apsauga nuo kibernetinių grėsmių. Net pusė audituotų mokyklų neturi bazinių kibernetinio saugumo priemonių, tokių kaip antivirusinės programos ir ugniasienės. Be to, penktadalis mokytojų net neturi individualių prisijungimų prie sistemų, o tai sukuria rimtą pažeidžiamumą saugumo atžvilgiu.
Valstybės kontrolė rekomenduoja skubiai spręsti šias problemas, nes net ir viena saugumo spraga gali reikšti jautrios informacijos nutekėjimą arba sistemų užvaldymą piktavalių. Tam būtina reguliariai organizuoti saugumo mokymus mokyklų personalui bei užtikrinti tinkamą techninę apsaugą.
Anot auditorių, kibernetinis saugumas mokyklose negali būti paliktas antraeiliam planui – šiuolaikinėje švietimo aplinkoje jis privalo tapti viena iš pagrindinių prioritetinių sričių.
Technologinių žinių neugdo nei mokytojai, nei mokyklų vadovai
Nors absoliuti dauguma mokytojų (93 proc.) reguliariai naudoja skaitmenines priemones pamokose, jų skaitmeninių gebėjimų lygis yra labai įvairus. Mokyklų vadovai neturi aiškaus vaizdo apie savo darbuotojų kompetencijas, nes pusė iš jų net nėra atlikę tokių vertinimų.
Auditoriai taip pat nustatė, kad trečdalis mokyklų vadovų pastaruosius trejus metus apskritai nedalyvavo jokiuose su skaitmeninėmis technologijomis susijusiuose mokymuose. Tai reiškia, jog sprendimus priimantys asmenys dažnai patys nėra pasirengę tinkamai įvertinti skaitmeninių priemonių poreikio ir naudoti jas efektyviai.
Rekomendacijose aiškiai įvardijama, kad būtina ne tik reguliariai vertinti, bet ir stiprinti tiek mokytojų, tiek mokyklų vadovų skaitmenines kompetencijas, nuolat investuojant į jų kvalifikacijos kėlimą. Tai užtikrintų efektyvesnį ir kokybiškesnį skaitmeninių technologijų panaudojimą mokymo procese.
Taigi, Valstybės kontrolės auditas atskleidė didžiules spragas ir įrodė, kad vien milžiniškos investicijos neužtikrina sėkmingos mokyklų skaitmenizacijos. Būtini struktūriniai pokyčiai, aiškios strategijos, stipresnė skiriamų lėšų priežiūra ir aktyvus valstybės institucijų bei mokyklų bendradarbiavimas, kad Lietuvos švietimas atitiktų šiuolaikinio pasaulio reikalavimus.
