Lietuvos kariuomenė skelbia, kad šalies oro erdvėje incidentų nefiksuota, tačiau situacija regione nuolat stebima
Ankstų rugsėjo 1-osios rytą Estijoje ir Latvijoje paskelbus perspėjimus dėl bepiločių orlaivių, Lietuvos kariuomenė pranešė, kad Lietuvos oro erdvėje jokių panašių incidentų neužfiksuota. Kariuomenės vertinimu, saugumo situacija šalyje išlieka nepakitusi.
„Lietuvos oro erdvėje incidentų nefiksuota, saugumo situacija išlieka nepakitusi. Lietuvos kariuomenė nuolat stebi oro erdvę ir situaciją regione bei pasiruošę reaguoti, jei to prireiktų“, – Eltai nurodė kariuomenė.
Lietuva šį kartą gyventojams oro pavojaus signalo neskelbė. Tačiau nakties įvykiai Estijoje ir Latvijoje parodė, kad dėl Rusijos ir Ukrainos karo su bepiločiais orlaiviais susiję incidentai rytiniame NATO pasienyje tampa reguliariu oro gynybos išbandymu.
Vienas dronas kirto Estijos sieną, o kitas skrido Narvos kryptimi
Estijos karinių oro pajėgų vadas brigados generolas Riivo Valge rugsėjo 1-osios rytą patvirtino, kad vienas bepilotis orlaivis kirto Estijos sieną šalies pietryčiuose. Kitas dronas tuo metu artėjo prie Narvos – pasienio miesto šiaurės rytų Estijoje, tačiau Estijos oro erdvės nepažeidė ir vėliau pasuko atgal Rusijos kryptimi.
R. Valge teigimu, apie 2 val. nakties Estijos kariuomenei tapo aišku, kad Ukraina vykdo dronų smūgius taikiniams Vakarų Rusijoje. Netoli Estijos sienos buvo stebima maždaug dešimt bepiločių orlaivių. Apie 3 val. vienas jų pradėjo judėti Narvos kryptimi, todėl Estijoje buvo aktyvuoti sausumos oro gynybos vienetai ir pakelti NATO naikintuvai.
Narvos link skridęs objektas sienos galiausiai nekirto. Tačiau maždaug po pusvalandžio pietryčių Estijoje įvyko kitas incidentas – dar vienas dronas trumpam pateko į šalies oro erdvę ir judėjo arti sienos. Estijos kariuomenės teigimu, jo skrydžio trajektorija buvo nenuspėjama.
Estijos pareigūnai nepaskelbė galutinės išvados, kokio konkrečiai tipo buvo sieną kirtęs dronas. Todėl šiuo metu būtų per anksti kategoriškai teigti, kad jis buvo Ukrainos ar Rusijos. Tačiau Estijos kariuomenė incidentą siejo su tuo metu vykdyta Ukrainos bepiločių orlaivių operacija prieš taikinius Rusijoje.
Estijoje perspėjimus gavo aštuonių regionų gyventojai, o į orą pakilo Turkijos F-16
Apie galimą oro pavojų pirmiausia buvo perspėti Lääne-Viru ir Ida-Viru apskričių gyventojai. 3.48 val. papildomi pranešimai išsiųsti Tartu, Jõgevos, Viljandžio, Valgos, Veru ir Pelvos apskrityse. Iš viso perspėjimai pasiekė aštuonis Estijos regionus.
Gyventojų buvo prašoma būti budriems ir, pastebėjus droną, ieškoti priedangos. Estijos kariuomenė kartu aktyvavo sausumos oro gynybos priemones. Iš Ämari aviacijos bazės pakilo Turkijos karinių oro pajėgų F-16 naikintuvai, šiuo metu vykdantys NATO oro gynybos misiją Baltijos regione.
Naikintuvams šaudyti neprireikė. Pasak R. Valge, nė vienas iš stebėtų bepiločių orlaivių Estijoje nenukrito, todėl šalyje neliko ir naikintuvų paleistų raketų ar kitų su perėmimu susijusių objektų. Apie 5 val. situacija kitoje sienos pusėje nurimo, o 5.30 val. perspėjimas buvo oficialiai atšauktas.
Tai svarbus skirtumas nuo kai kurių ankstesnių incidentų regione: šį kartą NATO naikintuvai buvo pakelti, tačiau taikinių neatakavo.
Latvijos Alūksnės rajone paskelbtas aukštesnio lygio perspėjimas ir gyventojams liepta slėptis
Tuo pačiu metu su incidentais Estijoje oro erdvės pavojus buvo paskelbtas ir Latvijoje. Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos 3.37 val. Alūksnės savivaldybėje, esančioje šalies šiaurės rytuose prie Estijos ir Rusijos, paskelbė oranžinį perspėjimą dėl galimos grėsmės šalies oro erdvei. 4.17 val. pavojus buvo atšauktas.
Latvijos dviejų lygių perspėjimo sistemoje geltonas signalas reiškia galimą grėsmę ir raginimą stebėti situaciją, o oranžinis signalas skelbiamas esant patvirtintai grėsmei ir reikalauja gyventojų veiksmų. Alūksnės gyventojams buvo liepta eiti į patalpas, laikytis vadinamosios dviejų sienų taisyklės ir nesirodyti prie langų.
Latvijos pajėgos taip pat pranešė, kad NATO naikintuvai buvo pakelti perimti objekto, kuris, kaip įtarta, buvo dronas. Pirminiais duomenimis, būtent Alūksnės kryptimi stebėtas objektas vėliau pateko į Estijos oro erdvę ir galiausiai pasuko atgal Rusijos teritorijos link.
Tai buvo ne vienintelis Latvijos perspėjimas tą naktį – anksčiau panašus signalas buvo paskelbtas ir Ludzos savivaldybėje.
NATO Baltijos misija nuo rugpjūčio jau orientuota ne tik į patruliavimą, bet ir aktyvią oro gynybą
Rugsėjo 1-osios incidentas įvyko praėjus vos mėnesiui po reikšmingo NATO misijos Baltijos šalyse pakeitimo. Liepos 31 dieną Ämari bazėje Portugalijos oro pajėgos savo rotaciją perdavė Turkijos pajėgoms, kurios regione dislokavo F-16 naikintuvus.
Nuo rugpjūčio 1 dienos daugiau kaip du dešimtmečius vykdyta NATO Baltijos oro policijos misija oficialiai perėjo į Baltijos oro gynybos misiją. Skirtumas nėra vien pavadinime. Ankstesnės misijos pagrindinė užduotis buvo stebėti oro erdvę, identifikuoti orlaivius ir reaguoti į jos pažeidimus, o naujas modelis numato platesnius aktyvios oro gynybos pajėgumus.
Estijos gynybos pajėgos, pristatydamos pakeitimą, aiškino, kad prireikus NATO integruota oro gynybos sistema dabar gali būti naudojama ir realiai oro atakai atremti. Todėl rugsėjo 1-osios F-16 pakėlimas vyko jau pagal sustiprintą Baltijos regiono oro gynybos modelį.
Šis pokytis svarbus ir Lietuvai. NATO oro gynybos sistema Baltijos šalyse veikia kaip vieninga struktūra, todėl incidentas Estijoje ar Latvijoje vertinamas viso regiono mastu, o ne kaip izoliuotas vienos valstybės įvykis.
Baltijos valstybių oro erdvė vis dažniau susiduria su karo Ukrainoje šalutiniais incidentais
Rugsėjo 1-osios įvykiai nėra pirmas atvejis, kai Ukrainos ir Rusijos karo metu bepiločiai orlaiviai pasiekia NATO valstybių oro erdvę. Estija tokių incidentų šiemet jau buvo patyrusi. Kovo 25 dieną iš Rusijos oro erdvės įskridęs dronas pataikė į Auverės elektrinės kaminą šalies šiaurės rytuose. Vėliau Estijos pareigūnai skelbė, kad su incidentu buvo susiję Ukrainos smūgiai taikiniams Rusijoje.
Gegužės 19 dieną Estijos oro erdvę iš Rusijos pusės vėl pažeidė bepilotis orlaivis, kurį Estijos kariuomenė vertino kaip tikėtinai ukrainietiškos kilmės. Tąkart droną numušė NATO misiją vykdęs Rumunijos naikintuvas.
Latvijoje panašių situacijų taip pat būta ne kartą. Birželio 8 dieną NATO naikintuvas numušė iš Rusijos į Latvijos oro erdvę įskridusį droną, o rugpjūčio 14 dieną sąjungininkų naikintuvai numušė dar vieną objektą šalies šiaurės rytuose.
Tokie incidentai savaime dar neįrodo tyčinės atakos prieš NATO teritoriją. Dronas gali nukrypti nuo kurso dėl navigacijos klaidos, elektroninės kovos priemonių, GPS trikdymo arba techninių gedimų. Tačiau ginkluotas bepilotis orlaivis, net jeigu jis pateko į NATO valstybės teritoriją netyčia, išlieka realus pavojus gyventojams ir infrastruktūrai.
Lietuvoje birželį paskelbtas oro pavojus galiausiai pasirodė esąs meteorologinis balionas
Lietuvoje paskutinis viešas oro pavojaus perspėjimas buvo paskelbtas birželio 13 dieną Vilniaus rajone. Radarai tuomet užfiksavo objektą, turėjusį bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, todėl buvo paskelbtas geltonas oro pavojaus lygis ir aktyvuoti NATO naikintuvai.
Vėliau paaiškėjo, kad objektas buvo meteorologinis balionas, o ne karinis dronas. Perspėjimas buvo atšauktas ir gyventojams leista grįžti prie įprastos veiklos.
Ši aplinkybė parodo ir kitą oro gynybos problemos pusę – radaruose aptiktą mažą objektą ne visuomet įmanoma iš karto tiksliai identifikuoti. Sprendimą perspėti gyventojus ir kelti naikintuvus kariuomenė turi priimti dar nežinodama, ar stebimas objektas yra kovinis dronas, meteorologinis balionas, civilinis aparatas ar kita skraidanti priemonė.
Rugsėjo 1-osios rytą Lietuvoje tokių signalų nebuvo. Tačiau vienu metu vykę įvykiai Latvijoje ir Estijoje rodo, kad Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimas ir gebėjimas greitai identifikuoti mažus bepiločius objektus tampa nuolatine, o ne epizodine regiono gynybos užduotimi.
Šaltiniai
„LRT“. (2026). LK: Lietuvos oro erdvėje incidentų nefiksuota, saugumo situacija išlieka nepakitusi. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3039099/lk-lietuvos-oro-erdveje-incidentu-nefiksuota-saugumo-situacija-islieka-nepakitusi
„LSM“. (2026). Airspace alert over in Latvia’s Alūksne district. https://eng.lsm.lv/article/society/defence/01.09.2026-airspace-alert-over-in-latvias-aluksne-district.a661158/
„Estonian Defence Forces“. (2026). Turkish Air Force took over the NATO Baltic air defence mission in Estonian airspace. https://mil.ee/en/news/turkish-air-force-took-over-the-nato-baltic-air-defence-mission-in-estonian-airspace/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie dronų incidentus Estijoje ir Latvijoje, taip pat Lietuvos kariuomenės reakciją. Jis yra aktualus ir naudingas skaitytojams, besidomintiems oro erdvės saugumu.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie dronų incidentus Estijoje ir Latvijoje, taip pat apie Lietuvos kariuomenės reakciją, kas atitinka etikos normas. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes apima oro erdvės saugumą, kuris yra svarbus klausimas Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į kaimyninių šalių incidentus. Be to, informacija apie Lietuvos kariuomenės reakciją ir situacijos stebėjimą yra reikšminga visuomenei.
Straipsnis teikia svarbią informaciją apie oro erdvės saugumą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, taip pat skatina visuomenę būti budrią ir pranešti apie nelegalius dronų skrydžius.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie dronų incidentus ir Lietuvos kariuomenės reakciją, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame akcentuojama, kad Lietuvoje pažeidimų neužfiksuota, kas padeda išlaikyti ramybę ir pasitikėjimą.
