Klimato kaitos centras – pagalba aplinkai?
Dar 2022-aisiais Lietuvos bankas įsteigė Klimato kaitos centrą, kurio pagrindinis tikslas – didinti finansų sektoriaus žalumą ir mažinti klimato kaitos keliamas rizikas, įskaitant grynųjų pinigų poveikį aplinkai. Centro vadovu paskirtas buvęs LB valdybos narys Tomas Garbaravičius. Šis centras tapo svarbia institucijos dalimi, siekiančia integruoti tvarumo principus į visą finansų sistemos veiklą.
Remiantis Lietuvos banko „Žalumo strategija 2023–2025 m.“, viena iš pagrindinių centro užduočių – užtikrinti, kad grynųjų pinigų gamyba, platinimas ir tvarkymas taptų kuo mažiau kenksmingi aplinkai. Tai apima energijos vartojimo optimizavimą, medžiagų perdirbimą, logistikos efektyvinimą bei banknotų tarnavimo laiko ilginimą[1].
Taip Lietuvos bankas esą siekia sumažinti tiek CO₂ emisijas, tiek išteklių sąnaudas, susijusias su fizinių pinigų apyvarta.
Kaip teigia LB, grynieji pinigai yra svarbi, bet aplinkos požiūriu jautri finansų sistemos dalis, todėl Klimato kaitos centras šią sritį išskiria kaip vieną prioritetinių. Nors skaitmeninių atsiskaitymų plėtra natūraliai mažina grynųjų poreikį, centras siekia, kad šio sektoriaus veikla būtų tvari ir suderinta su žalumo principais.
LB teigimu, tai reiškia ne tik ekologiškesnių medžiagų naudojimą gamyboje ar efektyvesnį pinigų transportavimą, bet ir bendrą požiūrio pokytį – nuo vartojimo mažinimo iki atsakingesnio resursų valdymo. Toks kryptingas požiūris esą leidžia Lietuvos bankui rodyti pavyzdį kitoms institucijoms, kaip galima derinti finansinį stabilumą, inovacijas ir atsakomybę už poveikį aplinkai.
Milijonai pamestų centų ir CO2: Lietuvos banko Klimato kaitos centras apie „žaliąją“ politiką
Savo ruožtu norėdami pasitikslinti apie šio naujojo centro veiklą, kreipėmės tiesiogiai į Lietuvos banką. Su mumis bendravo LB Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas.
Pateikiame užduotus klausimus ir LB atsakymus:
Ar Klimato kaitos centras šiuo metu vis dar veikia kaip atskiras Lietuvos banko padalinys?
„Klimato kaitos centras nėra atskiras padalinys, tai užduoties centras,“ – skelbiama LB atsakyme.
Kiek darbuotojų šiuo metu dirba šiame centre ir kokios yra jų pareigybės (pvz., vadovas, ekspertai, analitikai ir kt.)?
„Centro vadovas ir šiuo metu vienintelis darbuotojas yra Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos patarėjas.“ – teigiama LB atsakyme.
Ar šių pareigybių darbo užmokesčio dydžiai yra viešai skelbiami, ir jei taip – kur tiksliai galima juos rasti?
„Lietuvos bankas dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbia apibendrintą informaciją apie atlyginimus“ – teigiama Lietuvos banko atsakyme.
Kokius konkrečius rezultatus ar tikslus centras yra pasiekęs per trejus veiklos metus (2022–2025 m.), ypač susijusius su grynųjų pinigų poveikio aplinkai mažinimu ir žalumo strategijos įgyvendinimu?
„Klimato kaitos centras nuolat rengia Lietuvos banko veiklos CO2 pėdsako ataskaitas ir teikia rekomendacijas kaip šį pėdsaką mažinti.
Centras taip pat aktyviai dalyvauja ruošiant metines su klimatu susijusios informacijos apie Lietuvos banko ne pinigų politikos portfelius ataskaitas ir teikia rekomendacijas kaip didinti Lietuvos banko žaliąsias investicijas.
Artimiausiu metu bus pristatyti du reikšmingi Klimato kaitos centro atlikti ilgalaikiai tyrimai: Lietuvos finansų sektoriaus (bankų, pensijų fondų ir draudimo įmonių) turimų vertybinių popierių žalumo vertinimas bei šių investicijų poveikio bioįvairovei įverčiai.
Be to, Klimato kaitos centras, kaip Lietuvos banko dalis, prisidėjo, kad būtų įvestas galutinės pirkinių krepšelio sumos mokant grynaisiais pinigais apvalinimas ir mažėtų 1 ir 2 euro centų monetų kiekis apyvartoje. Grynųjų pinigų statistika rodo, kad apie 70 proc. 1 ir 2 euro centų monetų negrįžta į Lietuvos banką – didesnę jų dalį gyventojai tiesiog pameta. Dėl to kasmet prarasdavome apie trečdalį milijono eurų, o nuo euro įvedimo 2015 m. pamestų 1 ir 2 ct monetų vertė Lietuvoje sudaro apie 2,5 mln. eurų. Smulkiųjų monetų gamybai, pakavimui, gabenimui ir administravimui buvo eikvojami įvairūs ištekliai, jų gamyba kainavo daugiau nei jų nominalioji vertė, buvo išskiriamas CO2, susidarydavo papildomas plastiko atliekų kiekis, o mūsų aplinkoje kaupdavosi vis daugiau monetų, kurios nesuyra.“ – teigiama Lietuvos banko atsakyme.
Kokie darbo užmokesčiai Lietuvos banke?
Tačiau remiantis LB pateikta nuasmeninta informacija apie darbo užmokestį, rašoma, kad didžiausią – net 18 204 eurų atlyginimą – uždirba valdybos narys, daugiau nei perpus mažiau – 6 595 eurus – padalinio vadovas, 4 512 eurus gauna aukščiausiojo lygio specialistas, 2 987 Eur – aukštesniojo lygio specialistas ir mažiausiai – 1 628 eurus – paprastas specialistas. Visos šios sumos nurodytos „iki mokesčių“[2].
