Su migrantais susijusių incidentų fiksuojama vis daugiau
Praėjusio sekmadienio naktį Kaune, Karmėlavoje, užfiksuota, kaip policijos ekipažai persekioja transporto priemonę. Vėliau paaiškėjo, kad Ukmergės rajone policija vijosi „VW Passat“ su Lenkijos registracijos numeriais, kuris stabdomas nestojo. Policijos pareigūnai automobilį stabdyti bandė po Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų pranešimo. Automobilį sustabdžius Kauno rajone paaiškėjo, kad jame važiavo šeši neteisėti migrantai[1].
Praėjusį sekmadienį VSAT taip pat pranešė, kad kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo apgręžti 40 nelegalių migrantų[2]. Tai buvo ženkliai didesnis migrantų skaičius, nei įprastai. Šiemet pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti 333 neteisėtiems migrantams.
Pernai VSAT pareigūnai užkirto kelią į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti 2 643 tokiems atėjūnams. 2022 m. Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11 211 į Lietuvą neteisėtai bandžiusių prasmukti migrantų. Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido patekti 22 293 migrantams.
Šiuo metu yra pastebimas nelegalių migrantų veiklos suaktyvėjimas. Tai pastebi ir mūsų kaimynės. Per paskutinę parą į Latviją neįleista 14, o į Lenkiją 55 migrantai[3]. O Lenkijos tarnybos šiuo metu deda milžiniškas pastangas, kad susektų migrantą, kuris gegužę prie Baltarusijos sienos mirtinai peiliu sužalojo lenkų karį. Lenkijos pareigūnų teigimu, užpuolikas yra asmuo iš Artimųjų Rytų, o tarnybų duomenimis, jis vis dar yra Baltarusijos teritorijoje, bet gali pabėgti į Siriją[4].
Tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse pastebint migrantų suaktyvėjimą, pradedamos kvestionuoti to priežastys. Ar Baltarusija rengiasi naujam hibridinio karo etapui? O gal migrantų srautams turi Europos Sąjungos (ES) patvirtintas Migracijos ir prieglobsčio paktas, pagal kurį, ES valstybės išsidalina migrantų kvotomis arba yra priverstos mokėti nemenkas baudas?
VSAT vadas teigia, kad žiemą migrantų skaičius gali dar augti
VSAT vado Rustamo Liubajevo teigimu, Lietuvos pasienyje su Baltarusija yra fiksuojamas tam tikras neteisėtų migrantų srautų padidėjimas, kuris artėjant šaltajam sezonui gali dar labiau augti[5].
„Prie savo sienos su Baltarusija mes matome, kad šioks toks padidėjimas neteisėtų migrantų srautų yra, bet mes kol kas to nedramatizuojame. Nes šiai dienai turimos techninės priemonės ir pajėgumai, kurie dislokuoti prie sienos, suteikia mums galimybę fiksuoti visus valstybės sienos pažeidimus ir sulaikyti neteisėtus migrantus“, – teigė R. Liubajevas.
VSAT vadovas pažymi, kad neteisėtiems migrantams toliau talkina Baltarusijos pasieniečiai, o migrantai dažnai yra gabenami nuo vienos Europos Sąjungos valstybės sienos prie kitos: nuo Baltarusijos-Lietuvos pasienio iki Baltarusijos-Lenkijos pasienio ir pan.
„Šiuo metu padidėję neteisėtų migrantų gabenimai per Lietuvos Respublikos teritoriją nuo Latvijos sienos arba migrantų apgyvendinimo centrų“, – sako R. Liubajevas.
Jis taip pat neatmeta galimybės, kad artėjant šaltajam metų sezonui neteisėtų migrantų srautai dar labiau padidės.
„Tuo labiau, klimatinės sąlygos Lietuvoje, mūsų regione yra labai sudėtingos migrantams. Tai ne tik migrantai arba neteisėtos migracijos organizatoriai bandys tuos migrantus greičiau išstumti į Europos Sąjungos valstybes, tai tikėtina, kad tie srautai didės“, – teigia jis.
Latvijos pasienio apsaugos vado Gunčio Pujato teigimu, situacija panaši ir Latvijoje: vėl matoma, kad padidėjo skaičius asmenų, kurie nori neteisėtai atvykti į šalį, o tada šis skaičius sumažėja kaimyninėse šalyse Lietuvoje ir Lenkijoje. Tai esą buvo stebima jau pernai, kai Latvija nuo 2023 m. rugpjūčio iki spalio tapo pagrindine neteisėtų bandymų kirsti sieną iš autoritarinės Baltarusijos pusės tikslo šalimi[6].
Jau prieš keletą mėnesių VSAT atstovas Giedrius Mišutis pastebėjo, kad iš tiesų, pastebima antrindė migracija, kai į Latviją iš Baltarusijos neteisėtai patekę arba apgyvendinti, pasiprašę prieglobsčio užsieniečių registracijos centre asmenys per Latvijos–Lietuvos vidaus sieną bando pasiekti Lietuvos–Lenkijos sieną ir vykti į Vakarus[7].
Jo teigimu, latviškasis antrinės migracijos kelias išryškėjo pernai, 2024-ųjų pirmą pusmetį jos buvo sumažėję, bet dabar tai vėl pastebima. Pasak G. Mišučio, Latvija dar nėra iki galo įrengusi pasienio apsaugos infrastruktūros, tai gali būti aktyvios migracijos priežastis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos atveju esantis fizinis barjeras ir stebėjimo sistemos turi tam tikrą atgrasymo efektą, bet situacija „pasikeisti gali per gana trumpą laikotarpį, jeigu atsiras valstybinių institucijų, kurios imsis tą daryti“.
Nelegali migracija – ES sunkiai išsprendžiama problema
Jau kelerius metus migracijos į Europą rodikliai nuolat didėja. Žmonės į Europą atvyksta dėl įvairių priežasčių ir įvairiais būdais, įskaitant ir tuos, kurie į ES atvyksta neturėdami reikiamų leidimų. Vien 2015 m. ES išorės sienas neteisėtai kirto 1,83 mln. asmenų[8].
Europoje tokia migracija atnešė daugybę sumišimo, chaoso ir problemų. Vagystės, muštynės, net terorizmas – tokie nusikaltimai tapo vis dažnesni daugelyje Europos miestų, kurie pasižymi gausia migrantų iš Sirijos, Afganistano, Egipto ar kitų šalių bendruomene. Nerimą kelia ir tai, kad vis dažniau sukrečia ir tokie siaubingi nusikaltimai kaip išprievartavimas ar net žmogžudystės.
Ypač neraminti gali ir tai, kad per pastarąjį dešimtmetį nužudymų padaugėjo visoje ES. „Real Clear Investigations“ atlikta ES ir Jungtinių Tautų nusikalstamumo duomenų analizė rodo, kad ši nusikalstamumo banga yra glaudžiai susijusi su migracija.
Tyrimai rodo, kad kiekvienas migrantų populiacijos padidėjimas bent vienu procentiniu punktu yra susijęs su 3,6 proc. žmogžudysčių skaičiaus padidėjimu. 2019-2020 m. nužudymų skaičius visoje ES padidėjo maždaug 8 proc., o Vokietijoje ir Vengrijoje net 25 proc. Švedijoje šis rodiklis padidėjo 11 proc.
O dabar galimai vėl bręstanti nauja migracijos banga gali būti sietina ir su pačios ES sprendimais. Bendrija yra priėmusi Migracijos ir prieglobsčio paktą – naujų migracijos politikos taisyklių rinkinį, kuriuo siekiama valdyti migraciją ir sukurti bendrą ES lygmens prieglobsčio sistemą, padedančią pasiekti rezultatų. Neseniai ir Europos Komisijos (EK) vadove išrinkta Ursula von der Leyen, kuri šią sistemą itin remia.
O pati migracijos sistema parengta vadovaujantis ankstesniais pasiūlymais dėl reformų migracijos srityje. Naujoje ES migracijos politikoje numatoma, kad kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma.
Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus. Galbūt sutapimas, kad būtent tada, kai šiai migracijos politikai buvo pritarta, migrantų srautai staiga vėl ėmė ir pradėjo augti.
O štai pati Lietuvos visuomenė bei jos piliečiai, regis, nėra sutartinai ir bendrai nusiteikusi priimti migrantus į šalį. Birželį Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, 39 proc. apklaustųjų lietuvių nurodo, kad priimtų migrantus, 34 proc. mano, kad geriau mokėti pinigus, tuo metu 27 proc. neturi nuomonės arba neatsakė į klausimą[9].
