- Augantys bankų įkainiai ir jokių garantijų gyventojams
- Lietuvos finansų rinką nuolatiniai gąsdinimai veikia neigiamai
- Ukrainos ir Kazachstano pamokos dvejoti neleidžia: neramumų siaubiamose šalyse bankai tiesiog neduoda pinigų
- Lietuviai vis dažniau taupo Austrijoje
Augantys bankų įkainiai ir jokių garantijų gyventojams
Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai mūsų šalyje tvarkosi kaip namie: nori, padidina paslaugų įkainius, nori – blokuoja sąskaitą, sugalvoja – prašo žmogaus pasiaiškinti, kam ir kodėl jis leidžia pinigus .
Dabartinei Vyriausybei sugalvojus vadinamąjį „solidarumo mokestį“, šimtamilijoninius pelnus skaičiuojantys bankai jį iš karto permetė ant gyventojų pečių. Mokesčio nebelikus, akivaizdu, kad bankai savo užsikeltų įkainių vis tiek nemažins. [1]
Panašiai elgiasi ir pensijų fondai bei draudimo bendrovės. Šarūno Stepukonio ir „Balt Cap“ istorija tik išryškino trūkumus, tačiau prievarta į antros pakopos kaupimą suvaryti žmonės su problemomis susidurdavo ir anksčiau. [2]
Net ir matant, kad fondas dirba „kreivai“, o jam patikėti pinigai naudos neatneša, žmonės jų pasiimti vis tiek negali, motyvuojant tuo, kad pensininkai savo pinigus „praloš ar atiduos sukčiams“.[3]
Prie šito, vėlgi, prisideda ir šalies valdžia, kuri sukuria ne eiliniam vartotojui, o finansinėms institucijoms palankius įstatymus – riboja atsiskaitymus grynais, nori iš rinkos pašalinti centus ir t.t.
Lietuvos finansų rinką nuolatiniai gąsdinimai veikia neigiamai
Akivaizdu, kad niekas nepasitiki finansinėms įstaigomis, kurios veikia valstybėje laukiančioje karo. Turbūt nesugalvotume dabar santaupas kaupti Gazoje, Ukrainoje arba Jamene, nepaisant kokių pavadinimų įstaigos ten veiktų. Jeigu mūsų pinigams bus pritaikyti karo meto įstatymai, tuomet su jais gali tekti atsisveikinti – net jeigu jų tiesiogiai valstybei ir nereikės, vis tiek valdžia ras būdų, kaip juos užšaldyti, apriboti jų naudojimą ar tiesiog nusavinti.
Nors Lietuva nėra kariaujanti valstybė, tačiau pirmieji valstybės asmenys kiekvieną dieną kalba, kad tai vis didėjanti grėsmė ir ši retorika nesikeičia nuo pat karo Ukrainoje pradžios. Kalbos apie ginkluotę, visuotinį šaukimą, nuolat organizuojamos civilių pratybas, kad jie žinotų ką daryti dienos „X“ atveju, įgauna vis didesnį pagreitį. [4]
Sutikite, kad tokia atmosfera nesuteikia pasitikėjimo nei taupyti Lietuvoje, nei, ką puikiai demonstruoja nekilnojamojo turto rinka, pirkti čia būstus. Nes pinigų banke kaip ir namų gatvėje karo atveju tikrai gali nepavykti išgelbėti. Taip galvoja vis daugiau lietuvaičių.
Ukrainos ir Kazachstano pamokos dvejoti neleidžia: neramumų siaubiamose šalyse bankai tiesiog neduoda pinigų
Prieš porą metų neramumai buvo apėmę Kazachstaną. Jų suvaldymui net buvo pasitelkta kariuomenė. Tik kol vyko neramumai, nei bankomatai, nei bankai neveikė, todėl grynųjų neturintys žmonės buvo palikti likimo valiai.[5]
Ukrainos atveju viskas buvo dar blogiau. Karui prasidėjus finansinės institucijos pinigų beveik nebeišduodavo, o grynus, šaltinių duomenimis, atimdavo pasienyje.[6]
Ypač sunkiai vertėsi fronto zonoje gyvenantys žmonės. Pradžioje nustojo funkcionuoti Ukrainos bankai, vėliau atėjo rusai, kurie nepripažino grivinų ir diegė savo bankinę sistemą. Kai rusai iš dalies teritorijų pasitraukė, žmonės liko su beverčiais rubliais ir turėjo ieškoti būdų, kaip prasimanyti valiutos arba vėl funkcionuojančių grivinų.
Kiek paprasčiau buvo tiems, kurie pinigus laikė saugiose užsienio valstybių finansinėse institucijose. Jie arba galėjo prie jų prieiti situacijai normalizavusis, arba galėjo pasinaudoti savo pinigais išvykę į užsienį.
Lietuviai vis dažniau taupo Austrijoje
Lietuvoje veikiančios finansų konsultantų įmonės „Eurolife“ direktorius Juozas Juselis neslepia, kad būtent tokios tendencijos vis labiau įsivyrauja tarp lietuvaičių. Mat nusivylę Lietuvoje veikiančiomis įstaigomis, bei bijant galimų konfliktų Lietuvos gyventojai dažnai renkasi santaupas kaupti saugiau ir turėti papildomas apsaugas.
„Yra kelios draudimo kryptys, klientas pats pasirenka norimą variantą. Vėliau, nepaisant to, kur gyvena ir kokią pilietybę turi, asmuo apsidraudęs Austrijoje įgyja austriškus polisus, kuriuos saugo austriški įstatymai, - pasakojo jis. Austriškos bendrovės turinčios leidimą veiklą vykdyti Lietuvoje nesinaudoja jokių papildomų tarpininkų paslaugomis, o visos operacijos vykdomos per įgaliotus, oficialius brokerius, kas dar labiau mažina įvairių nesmagių istorijų, kurių netrūksta tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, rizikas. Tą pastebi ir mūsų klientai tiesiogiai bendraudami su Austrijoje veikiančia bendrove.“
Jau taisykle tapo tai, kad neramiais laikais pasaulio gyventojų akys krypsta arba į šveicariškus bankus, arba į austriškus fondus, kurie nuo seno yra laikomi kaip patikima „piniginė“. Net siaubiant pasauliniams karams šių valstybių kompanijos sugeba savo klientams garantuoti finansinį saugumą ir stabilumą.
Tai žinoma lemia ne tik tradicijos, bet ir teisinė šių valstybių sistema, kuri yra itin griežta čia veikiančioms finansų įstaigoms. Kaip, kad Austrijoje finansinės institucijos gyventojų pinigus investuoti gali tik keliomis kryptimis (nekilnojamas turtas, valstybiniai popieriai, investicijos į finansines institucijas...). Tokiu būdu klientui garantuojama, kad pinigai nenukeliaus į rizikingas investicines kryptis kaip naftos prekyba ar Afrikos iškasenų verslą.
Kita vartotojų pasitikėjimą kelianti aplinkybė - valstybinės garantijos palūkanoms. Kitaip tariant, jei pinigus kaupsite Austrijoje, jums palūkanas garantuos ne tik bendrovė, bet ir pati valstybė.
„Jeigu nereikia draudimo, asmuo gali tiesiog kaupti pinigus Austrijoje su visomis austriškomis įstatymų garantijomis. Reikia pabrėžti, kad žmonės renkasi įvairias siūlomas programas– su draudimu, be draudimo, su įmonės draudimu ar tiesiog užsiimti investicijomis, kas garantuoja nemažą pelną. Tiesa, investiciniams indėliams taikomi papildomi reikalavimai, klientai į investicines programas paprastai skiria didesnes sumas. Besirenkantiems pinigus taupyti Austrijoje, bendrovės gali pasiūlyti ir papildomų patrauklių paslaugų, kaip kreditai lengvatinėmis sąlygomis, paskolos vaikų mokslams ir t.t. , ko Lietuvoje veikiančios bendrovės tiesiog nesiūlo - toliau pasakojo vyras. – O svarbiausias elementas dėl kurio lietuviai renkasi taupyti svetur yra paprasta ramybė ir žinojimas, kad savo pinigus pasiims kada jie jam bus reikalingi. Atvirkščiai nei liūdnai pagarsėjusioje Lietuvoje veikiančių bendrovių siūlomoje antroje pakopoje, kada klientas neturi teisės pasiimti savo sukauptų lėšų be kažkokio termino, kurio ir ne kiekvienas sulaukia",- teigia J. Juselis
Beveik du dešimtmečius su austrais dirbantis J. Juselis pripažysta, kad Lietuvos įstatyminė bazė nė iš tolo neprilygsta austriškai, todėl sąlygos taupyti svetur yra kur kas patrauklesnės ir saugesnės nei Lietuvoje.
„Austrijos finansinių įstaigų griežtumas išplaukia iš valstybinės politikos, kada už žmonių pinigus atsakinga ne tik įmonė, bet aiškią atsakomybę prisiima pati valstybė, todėl vykdoma ypač atsakinga kontrolė. Kitas svarbus aspektas – draudimų kompanijų nuosavas kapitalas. Pavyzdžiui Lietuvoje paslaugas teikiančios austrijos kompanijos GRAWE kapitalas siekia 318 proc. visų turimų įsipareigojimų klientams. Tai yra, jeigu visi klientai vienu metu nuspręstų pasiimti savo pinigus, jos sąskaitoje dar vis tiek liktų daugiau negu 200 proc. klientų indėlių sumą viršijančių lėšų. Tokias sumas pavyko sukaupti, per šimtmečius įmonės veiklos metų. Visų minėtų veiksnių visuma lemia, kad norintys saugiai laikyti savo santaupas bei turėti pinigų oriai senatvei, ar neramumų metu vis dažniau renkasi saugias pinigams valstybes kaip Austrija.
Ne paskutinėje vietoje ir istorinis aspektas. Ta pati GRAWE bendrovė veikia jau beveik 200 metų. T. Y. pragyveno abu pasaulinius karus, šaltąjį karą, pasaulines depresijas ir per visą šį laikotarpį koncernas nebankrutavo bei visada užtikrino klientams stabilias išmokas",- apibendrino finansų ekspertas J. Juselis.
