Drabužių parduotuvės Lietuvoje svarsto savitarnos kasas, kai kurios jas jau planuoja diegti
Savitarnos kasos jau tapo įprastos maisto ir kitų prekių parduotuvėse, tačiau drabužių sektoriuje jos dar tik pradeda rastis. Vis dėlto Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai jau svarsto tokių sprendimų diegimą. Pagrindinis tikslas – greitesnis ir patogesnis atsiskaitymas pirkėjams.
„Aprangos“ grupė patvirtina, kad savitarnos kasos yra planuojamos dalyje „Inditex“ tinklo parduotuvių. Bendrovės vadovas Rimantas Perveneckas teigia, kad šiuo metu vyksta pasirengimas, o apie konkrečius sprendimus bus pranešta vėliau. Pasak jo, tai yra technologinis sprendimas, skirtas klientų patirčiai gerinti.[1]
„Savitarnos kasos yra sprendimas, gerinantis klientų patirtis bei suteikiantis greičio ir patogumo. Tai prekybos technologijų vystymo sprendimas, o ne personalo optimizavimo klausimas“, – nurodė R. Perveneckas.
Tuo metu kiti tinklai išlieka atsargesni. „H&M“ atstovai teigia, kad nors technologiniai sprendimai diegiami globaliai, Lietuvoje savitarnos kasų kol kas nėra. Bendrovė pabrėžia, kad siekia gerinti apsipirkimo patirtį, tačiau konkrečių planų dėl šios technologijos šalyje dar neatskleidžia.

Tarptautinė praktika rodo kryptį, tačiau Lietuvoje diegimas vyksta lėčiau
Užsienyje savitarnos kasos drabužių parduotuvėse jau tampa įprastos. Tokie sprendimai naudojami kai kuriose „Zara“ ar „Uniqlo“ parduotuvėse. Tai rodo bendrą prekybos sektoriaus kryptį, kuri anksčiau ar vėliau pasiekia ir mažesnes rinkas.
„Decathlon“ atstovai patvirtina, kad savitarnos kasos jau veikia daugelyje jų parduotuvių Europoje. Tačiau Lietuvoje jų diegimas vyksta atsargiau dėl vietos specifikos. Esamos sistemos pirmiausia buvo orientuotos į stabilumą ir suderinamumą su vietine infrastruktūra.
Pasak „Decathlon“ marketingo vadovės Katrīne Otersonės, savitarnos kasos Lietuvoje yra planuojamos. Vis dėlto pirmiausia siekiama užtikrinti atitiktį fiskaliniams ir mokesčių reikalavimams. Šiuo metu vyksta techniniai pasirengimo darbai.
Tuo pačiu akcentuojama, kad sprendimai skirtingose šalyse diegiami nevienodai. Tai priklauso nuo vietinių teisinių reikalavimų ir technologinių galimybių. Dėl to Lietuva šioje srityje juda lėčiau nei kai kurios kitos rinkos.
Naujos technologijos spartina atsiskaitymą, bet tinka ne visiems prekybininkams
Ekspertai pabrėžia, kad savitarnos sprendimai drabužių sektoriuje vis dažniau remiasi pažangesnėmis technologijomis. Vietoje įprasto brūkšninių kodų skenavimo vis dažniau naudojama RFID sistema. Ji leidžia atpažinti prekes automatiškai, net jų neskaitant po vieną.
Tokiu būdu pirkėjui pakanka padėti drabužius ant paviršiaus, o sistema identifikuoja jų modelį, dydį ir kitus parametrus. Tai leidžia vienu metu nuskaityti kelias prekes ir gerokai pagreitina atsiskaitymą. Be to, ši technologija padeda efektyviau valdyti atsargas ir mažinti vagysčių riziką.
Vis dėlto tokie sprendimai nėra universalūs. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, drabužių prekyba yra specifinė sritis, kurioje ne visada siekiama greičio ar masto. Dalis parduotuvių konkuruoja individualiu dėmesiu klientui ir apsipirkimo patirtimi.
Ji taip pat pabrėžia, kad savitarnos kasų diegimas reikalauja didelių investicijų. Tokie sprendimai atsiperka tik didesnėse parduotuvėse, kur klientų srautai yra dideli. Mažesniems prekybininkams tai gali būti per brangu ir neefektyvu.
Nepaisant to, ilgainiui automatizacija prekyboje tik didės. Pasak ekonomistės, technologijos mažins rutininio darbo poreikį, tačiau visiškai darbuotojų nepakeis. Gyvas kontaktas su klientu išliks svarbus, ypač sudėtingesnėse situacijose.