Sugriežtinus skrydžių tvarką atbaidė užsienio verslininkus
Nuo šių metų gegužės įsigaliojo sugriežtinta skrydžių tvarka – tiek oro balionams, tiek lėktuvams atsirado papildomų reikalavimų. Griežtesnė išankstinių skrydžių tvarka, kaip sako privačių lėktuvų savininkai, ne tik kad nepagrįsta, perteklinė, bet ir atbaido į šalį norinčius atskristi verslininkus. Galima paklausti, kodėl gi ta skrydžių tvarka buvo sugriežtinta? Ogi tam, kad neduok dieve koks ruselis neapeitų Europos Sąjungos sankcijų ir nemėgintų atskristi į Europą trumpesniu keliu.
Lietuvos lėktuvų savininkų ir pilotų asociacijos prezidentas Benas Laurinaitis sako, kad naujoji tvarka gadina Lietuvos įvaizdį užsienio šalims, apskritai šalis ima atrodyti kaip policinė valstybė.
„Mūsų šalį reprezentuoja kaip kažkokią tai policinę valstybę. (…) Stengsimės, kad ši tvarka būtų atšaukta. Panašiai kaip automagistralėje, kad automobiliui į kolonėlę užsukti leidimo reikėtų, toks absurdas“, – LRT radijui duodamas interviu sakė B. Laurinaitis.
Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis sakė, kad sugriežtinimai trukdo pačios mūsų šalies pilotų darbą, ir tikrai niekaip nepadeda įgyvendinti pagrindinio savo tikslo – užkardyti sankcijų apėjimo. Jo teigimu, kas nori apeiti sankcijas, jas apeidinės, visai nesvarbu ar turės užpildyti dar daugiau popierių, ar ne.
„Ar dėl to Lietuvoje esantys pilotai turi kentėti, pildyti kažkokius tai nesąmoningus lapus? Nusileido lėktuvas, aptarnaujantis personalas prieina, siūlo įvairiausias paslaugas patikrinti, kad su lietuviškos registracijos lėktuvu neskrenda kažkoks rusas arba nelegalas, tai yra tarnybų reikalas, bet ne kažkokios deklaracijos. (…) Tas, kuris skraidina nelegalą yra pažeidėjas, tai jis ir bus pažeidėjas, jis meluos“, – mano Kauno aeroklubo vadovas.
Kai pašonėje karas, tenka imtis sugriežtintų veiksmų
Tačiau Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas neslėpė, kad esant tokiai geopolitinei situacijai, kokia yra dabar, nelieka nieko kito, kaip tik griežtinti reikalavimus.
„Lietuvos oro uostuose esame dar šių metų pradžioje fiksavę keletą bandymų apeiti sankcijas, šie atvejai buvo plačiai aptariami, aptariamas tuo pačiu poreikis aiškesniam, efektyvesniam procesui patikrų ir tai mes atlikome. Todėl būtent dar gegužės mėnesio pradžioje esame patvirtinę naują išankstinę skrydžių derinimo tvarką Lietuvos oro uostuose ir ši tvarka iš esmės yra sukurta remiantis tarptautine kitų oro uostų praktika“, – LRT radijo eteryje sakė jis[1].
Pagal naująją tvarką atvykstantys nereguliarių skrydžių orlaiviai privalo iš anksto pateikti informaciją apie orlaivio operatorių, užsakovą, savininką, keleivius bei kitus duomenis.
Kaip sako Susisiekimo ministerija, tik po to, kai bus įvertintas duomenų atitikimas su ES sankcijomis, orlaivis ir jo įgula, taip pat ir keleiviai gali atvykti bei naudotis paslaugomis Lietuvos oro uostuose.
„Be daugelio šios patikros privalumų, mums svarbu ir tai, kad visuose oro uostuose privatūs skrydžiai gaus tinkamas paslaugas, matysime ir atseksime visus būtinus suderinimo etapus“, – sako LTOU saugos ir saugumo departamento vadovas Vidas Kšanas.
Didmiesčių oro uostuose veikia ne viena orlaivių techninio aptarnavimo kompanija, o jose paslaugas gali užsakyti orlaivių savininkai ir operatoriai iš viso pasaulio. Sugriežtinta tvarka svarbi valdant operacinius pajėgumus oro uostuose aptarnauti tokius skrydžius bei turėti išsamią informaciją apie jų realius savininkus.
Išankstinio derinimo procedūroje ir patikroje tam tikruose etapuose dalyvauja ne tik Lietuvos oro uostai, bet ir antžeminio aptarnavimo kompanijos, „Oro navigacija“, Transporto kompetencijų agentūros specialistai, Lietuvos transporto saugos administracija ir kitos institucijos[2].
Sugriežtino tvarką ir skrydžiams oro balionais
Nors oro balionų skrydžiai niekaip nesusiję su ES sankcijomis, vis dėlto jei jau sugalvojo imti griežtai, tai vien privačiais lėktuvais neapsiribojo. Dar pernai metais buvo kalbama apie tai, esą oro balionai, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ima kenkti saugumui. Ir nors buvo kalbama net apie tai, kad reikėtų riboti oro balionus Kaune ir Vilniuje, tokios radikalios minties atsisakyta. Vis dėlto, tai, ką Susisiekimo ministras vadina kompromisu, oro balionų entuziastai vadina visiška nesąmone ir pasityčiojimu.
Nuo birželio pirmosios įsigaliojo nauja oro balionų skraidymo tvarka. Karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka nustato procedūras, susijusias su saugiu oro eismo paslaugų teikimu. Šių procedūrų privaloma laikytis vykdant oro balionų skrydžius erdvėje aplink Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai. Šiaulių aerodromo skrydžių valdymo zonoje oro balionų skrydžiai, kaip ir iki šiol, nebus leidžiami.
Skelbiama, kad pagal naują tvarką ir toliau bus galimi grupiniai oro balionų skrydžiai, leidžiamas grupės dydis priklausys nuo numatomos skrydžių trajektorijos. Jei oro balionų skrydžiai vykdomi nekertant lėktuvų kilimo ir tūpimo erdvės, jų grupę galės sudaryti iki 14 balionų, o kertant lėktuvams skirtą erdvę – ne daugiau kaip 7 balionai. Oro balionų grupei turės būti paskiriamas vienas balionų grupės vadas. Visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad skrydžių vadovai detaliai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.
Vilniuje ir Kaune oro balionams kilti nustatytos skrydžių aikštelės ir specifiniai reikalavimai skrydžiams iš jų. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte. Kaune numatomos trys aikštelės – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno.
Oro balionai lėktuvų kilimo ir tūpimo zoną saugiu atstumu praskirs iš viršaus, kad netrukdytų lėktuvų eismui[3].
