Oro balionų skrydžių nedraudžia, bet sugriežtino taisykles
Dar pernai metais buvo kalbama apie tai, esą oro balionai, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ima kenkti saugumui. Saugumui tiek kitų orlaivių, tiek pačių oro balionų pilotų bei jų keleivių. Ir nors buvo kalbama net apie tai, kad reikėtų riboti oro balionus Kaune ir Vilniuje, tokios radikalios minties atsisakyta. Vis dėlto, tai, ką Susisiekimo ministras vadina kompromisu, oro balionų entuziastai vadina visiška nesąmone ir pasityčiojimu.
Nuo birželio pirmosios įsigaliojo nauja oro balionų skraidymo tvarka. Karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka nustato procedūras, susijusias su saugiu oro eismo paslaugų teikimu. Šių procedūrų privaloma laikytis vykdant oro balionų skrydžius erdvėje aplink Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai. Šiaulių aerodromo skrydžių valdymo zonoje oro balionų skrydžiai, kaip ir iki šiol, nebus leidžiami.
Skelbiama, kad pagal naują tvarką ir toliau bus galimi grupiniai oro balionų skrydžiai, leidžiamas grupės dydis priklausys nuo numatomos skrydžių trajektorijos. Jei oro balionų skrydžiai vykdomi nekertant lėktuvų kilimo ir tūpimo erdvės, jų grupę galės sudaryti iki 14 balionų, o kertant lėktuvams skirtą erdvę – ne daugiau kaip 7 balionai. Oro balionų grupei turės būti paskiriamas vienas balionų grupės vadas. Visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad skrydžių vadovai detaliai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.
Vilniuje ir Kaune oro balionams kilti nustatytos skrydžių aikštelės ir specifiniai reikalavimai skrydžiams iš jų. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte.
Kaune numatomos trys aikštelės – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno.
Oro balionai lėktuvų kilimo ir tūpimo zoną saugiu atstumu praskirs iš viršaus, kad netrukdytų lėktuvų eismui[1].
M. Skuodis susitarimą dėl oro balionų vadina kompromisu
Susisiekimo ministras M. Skuodis sako, kad oro balionams priskirti nauji reikalavimai yra kompromisiniai ir džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti oro balionus Vilniuje ir Kaune.
„Europoje yra labai nedaug miestų, kuriuose leidžiami oro balionų skrydžiai, mums tai ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos turizmo vizitinė kortelė. Džiaugiuosi, kad po išsamių diskusijų geranoriškos visų suinteresuotų šalių pastangos leido rasti išeitį, kaip tinkamai reguliuoti oro erdvę, užtikrinant skrydžių saugą ir išsaugant oro balionų skrydžius sostinėje ir Kaune“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
2022 m. rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų stipriai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kilo diskusijos dėl poreikio rasti kompromisą, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių oro balionų skrydžiams miestuose. Kompromisinės nuostatos įtvirtintos naujoje tvarkoje, Susisiekimo ministerijai į šio klausimo sprendimą įtraukus visas suinteresuotas šalis – „Oro navigaciją“, Lietuvos transporto saugos administraciją, Transporto kompetencijų agentūrą, Lietuvos oro uostus, Lietuvos aeroklubą, Lietuvos oreivių federaciją ir Vilniaus miesto plėtros agentūrą „Go Vilnius“, sakoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai[2].
Po apribojimų skrydžių sumažėjo 80 proc.
Tačiau oro balionų entuziastai sako – joks čia kompromisas.
„Nuo birželio 1 d. įvestų apribojimų skrydžių skaičius sumažėjo 80%. Tai nėra joks kompromisas – tai yra verslo ir 30 metų kurto Vilniaus įvaizdžio žlugdymas. Visi Oro Navigacijos argumentai pasibaigia žodžiu saugumas ir oro uosto augimas“, – sako pilotas, įmonės „Meška balione“ vadovas Tomas Olevsonas.
Jis sako, kad apie saugumą kalbėti net nėra prasmės – visi pilotai nori jaustis saugūs skrydžio metu, nes nuo to priklauso jų ir keleivių gyvybė.
„Turiu sutikti, kad patys sau užsikrovėme ant galvos tą seniai kartojamą mantrą, kad Vilnius vienintelė sostinė ar net miestas, virš kurio skrenda oro balionai. O dabar tai atsisuko prieš mus – tie patys biurokratiniai buratinai beda pirštu į tai ir sako – niekur pasaulyje taip oro balionai neskraido“, – neslepia T. Olevsonas ir priduria, kad tai iš tiesų nėra tokia jau neginčijama tiesa. Štai tarkime Melburne gyvena virš 5 milijonų žmonių, jame yra 4 oro uostai.
„Spėkite – kiek ten yra vietų balionų nusileidimams? Atsidarykite žemelapį – visą pietinę miesto pusę dengia įlanka. Bet ten balionai skraido. Ir net kartais leidžiasi vietiniuose oro uostuose. Leidžiasi miesto parkuose, nes tai yra priimtina ir saugu. Skraido apie 10 mėnesių per metus. Skraido Karlai, skraido. Ir kažkaip telpa visi“, – sako oro balionų entuziastas.
Jis priduria, kad reikia nepamiršti, kad oro balionas tai ne šiaip iš rūsio ištrauktas skuduras. Tai yra LR civilinių orlaivių registre įregistruotas orlaivis, turintis draudimą, tinkamumo dokumentą, prižiūrimas specialios organizacijos, radijo ryšį ir atsakiklį. Pilotai turi licenciją, medicininę apžiūrą. Komercinės veiklos deklaracijos TKA ir patikrinimai.
„Va šiandien ryte – du balionai susirinko keleivius 05:30 ryte Vingio parke ir buvo pasiųsti gražiai toliau. Nes tvarka yra tvarka. Geriausia tvarka kai balionų nėra ir ramu. Oras idealus, ne debeselio, kryptis puiki.
Kažkaip dar tvardžiausi – bet pasakysiu aš jums – eikit jūs n***i su savo tvarkom. Jobani biurokratai“, – nusivylimo ir pykčio neslėpė pilotas[3].
Jam antrino ir visuomenininkas, žurnalistas Ričardas Savukynas.
„Krūvą metų balionai nekėlė jokių problemų niekam. Ir va, atsirado centriukas, kuris gavo galias. Žinot, kaip būna, kai durniui duodi valdžią? Tai va, durniai gavo valdžią ir išsyk prasidėjo faktinis karšto oro balionų draudimas“, – rašo R. Savukynas[4].
