Už verslininkų ryšius su Rusija Lietuvoje peikiama ir susidorojama, o pačioje Ukrainoje tai – toleruojama
Ukrainos teismas neseniai areštavo kelių Ukrainos viešbučių ir prekybos centrų turtą. Viešbučius valdančiai įmonei pateikti rimti kaltinimai dėl turto grobstymo, pinigų plovimo, net siekio pakeisti Ukrainos geopolitines gaires.
Šioje istorijoje įdomiausia tai, kad į teisėsaugos akiratį patekusios įmonės akcininkai ir pagrindiniai naudos gavėjai yra Rusijos Federacijos piliečiai: tai ir Rusijos Dūmos deputatas Aleksandras Babakovas, ir su CSKA futbolo padaliniu susijęs Jevgenijus Gineris ar net „Lužnikų“ grupuotės vadas.
Ši grupė Ukrainoje kontroliavo didžiulę verslo imperiją: nuo viešbučių tinklo, iki bankų ir pramonės įmonių. Visa tai buvo daroma nevaržomai ir laisvai, nes Ukrainoje, net ir karo su Rusija metu, rusų oligarchai nėra ribojami ar sankcionuojami.
Visiškai kitoks scenarijus yra Lietuvoje, kur tik prasidėjus karui, drauge su Europos Sąjunga (ES) Lietuva ėmė sankcionuoti rusų turtuolių verslus, imta stebėti Rusijos piliečių įmones, jų veiklą.
Tai geriausiai atsispindi didžiausios Kėdainių įmonės „Lifosos“ atveju. Jos savininkas yra Rusijos pilietis, tad dėl to trąšų gamintoja, kurioje dirba šimtai kėdainiečių, iš karto užsitraukė Lietuvos valdžios nemalonę. Vis dėlto, dėl galimai perteklinio siekio „apsaugoti“ Lietuvą nuo Rusijos oligarchų, kenčia pirmiausia Lietuvos piliečiai.
Net karo metu Ukrainos oligarchai plečia savo verslus
Ukrainos generalinės prokuratūros prašymu Kijevo teismas areštavo septynis viešbučių tinklo „Premier Hotels and Resorts“ viešbučius, priklausančius grupei „VS Energy“, kurią, pasak tyrėjų, kontroliuoja Rusijos piliečiai A. Babakovas, Jevgenijus Gineris ir M. Vojevodinas.
Teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą uždrausti perleisti viešbučių turtą, tačiau atsisakė uždrausti šiuo turtu naudotis. Teismas taip pat areštavo prekybos ir parodų komplekso „Metrograd“ bei prekybos ir parodų centro „Metropolis“ Kijeve negyvenamąsias patalpas, taip pat kelių bendrovių, kurios priklauso vadinamajai Rusijos „Lužnikų grupei“, įstatinį kapitalą.
Ukrainos valstybinis tyrimų biuras atlieka ikiteisminį tyrimą dėl kelių kaltinimų, įskaitant turto iššvaistymą ir tyčinių veiksmų, kuriais „siekiama pakeisti Ukrainos teritorijos ar valstybės sienos ribas ir pažeisti Ukrainos Konstitucijoje nustatytą tvarką, iš anksto susitarus grupei asmenų“.
Tyrimo metu jau nustatyta, kad 2001-2014 m. A. Babakovas, naudodamasis savo įtaka aukščiausiems Ukrainos politiniams vadovams, lobizavo nusikalstamos grupuotės interesus, siekdamas įsigyti turto. J. Gineriui buvo paskirtas grupės finansininko vaidmuo, o M. Vojevodinas sekė turto konfiskavimo procesus.
Vis dėlto, trijulė rusų Ukrainos teisėsaugos dėmesį patraukė ne dėl pilietybės, bet dėl savo neteisėtų veikų. Jeigu oligarchai ir toliau savo machinacijas būtų vykdę nepagauti, Ukrainos valdžia nebūtų sankcionavusi ar kitaip ėmusi kontroliuoti Rusijos piliečių turto.
„Lifosa“ ir kėdainiečiai yra nei pakarti, nei paleisti
Visiškai kitą situaciją matome Lietuvoje, kur Rusijos oligarchai nėra pageidaujami ir kur sankcijos yra taikoms kone aklai. Dėl to, nepelnytai nukenčia ne kas kitas, bet patys Lietuvos piliečiai.
Geriausias to pavyzdys yra trąšų gamykla „Lifosa“, kurios likimas net ir šiandien nėra iki galo aiškus. Rudenį ją uždarius, darbuotojais žadėta pasirūpinti, tačiau ši staigi krizė palietė ne tik įmonės darbuotojus ir jų šeimas, bet ir visus kėdainiečius.
Lietuvoje ir taip įsivyravus energetikos krizei, gamyklos uždarymas kėdainiečius verčia dar labiau paploninti pinigines, nes netekus „Lifosos“ tiekiamos šilumos, Kėdainių rajone pakilo šildymo kainos.
Dar tik prakalbus apie „Lifosos“ uždarymą Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis susitiko su bendrovės AB „Panevėžio energija“ direktoriumi Petru Diksa. Tuomet patvirtinta, kad kėdainiečiai be šildymo neliks.
Tačiau augančių kainų problemos be „Lifosos“ tiekiamos šilumos Kėdainiuose nėra jokių galimybių išspręsti.
„Didės išlaidos šilumos tiekimui, o didžiąją, net 70 proc. šilumos kainos dalį ir sudaro kuro kaina, todėl šildymo kainos tik didės ir dėl išaugusių šilumos gavybos kaštų. Skaičiuojama, kad mums visiems šiluma galėtų brangti trečdaliu ar net daugiau“, – sakė vicemeras
AB „Panevėžio energija“ atstovė Daiva Paulauskienė taip pat tikino, kad dėl „Lifosos“ sustabdymo jos atstovaujama įmonė buvo priversta pakeisti energiją brangesne šiluma deginant gamtines dujas.
„Padidinus naudojamų gamtinių dujų kiekį ir įvertinus kuro bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainų išaugimą, šilumos kaina padidėjo 31 proc. visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams“, – sakė įmonės atstovė Daiva Paulauskienė.
O problemos dėl energijos kainų kėdainiečius lydėjo dar seniau. Rudenį šilumos tiekėjams Kėdainių miesto gyventojai buvo skolingi beveik milijoną eurų, tačiau „vertybinės politikos“ vedina Lietuvos valdžia to negirdi ir nemato bei toliau aktyviai priešinasi bet kokio verslo, turinčio sąsajų su Rusijos oligarchais, veiklai Lietuvoje.
„Lifosa“ jau netrukus gali atnaujinti veiklą, o jos savininkui bus naikinamos ES sankcijos
Šiuo metu laikinojo administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ pamažu atnaujina gamybą. Skelbiama, kad kitos savaitės pradžioje gamykla turėtų pradėti veikti sumažintu pajėgumu.
„Pamažu pradėtas vykdyti gamybinės veiklos atnaujinimo procesas, planuojame, kad veikla sumažintu pajėgumu pradės vykti kitos savaitės pradžioje. Bus gaminama didžioji dalis ligšiolinės „Lifosos“ produkcijos, įskaitant pagrindinę produkciją – azoto fosforo trąšas, diamonio fosfatą, kitas trąšas ir pašarines žaliavas“, – sako įmonės atstovė Indrė Mažeikienė.
Pasak jos, šiuo metu prastovose yra 21 proc. darbuotojų, o įmonė tikisi pamažu juos visus grąžinti įsibėgėjant gamybiniam procesui.
Primename, kad azoto fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ veiklą laikinai sustabdė rugsėjo 14-ąją dėl vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – trūkumo bei smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos. Pirmą kartą jos veiklą buvo sustabdyta balandžio-rugpjūčio mėnesiais, dėl Vakarų sankcijų Rusijos oligarchams. Šios sankcijos paveikė ir Andrejų Melničenką, kurio „Lifosos“ sąskaitos buvo įšaldytos.
Vis dėlto, dabar ES diskutuojant apie sankcijų Rusijos piliečiams švelninimą, manoma, kad jos nebebus taikomos ir bendrovės „Lifosa“ netiesioginiam savininkui. Šiuo metu dalis ES šalių siūlo padaryti daugiau išimčių Rusijos maisto ir trąšų eksportui. Pagal šias išimtis, kai kuriems verslininkams būtų sudarytos galimybės atšildyti dalį dėl sankcijų užšaldytų Bendrijoje esančių lėšų. Tačiau Lietuva kartu su Lenkija prieš išimtis pasisako.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“ (dabar „EuroChem Europe“), kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.
