Europinė vienybė nyksta, o Rusija ir toliau išmaniai apeina sankcijas
Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai diskutuoja jau dėl devintojo ES sankcijų Rusijai paketo. Tačiau galimybės susitarti vertinamos ypač skeptiškai, o debatai rodo, kad papildomos sankcijos Rusijai tampa vis sudėtingesne tema daugeliui Vakarų Europos valstybių.
Kai kurios valstybės narės nerimauja, kad sankcijos gali atsiliepti Europos ekonomikai, kitos – baiminasi dėl galimybės sukelti pasaulinį konfliktą. Vengrija, kuri yra priklausoma nuo Rusijos energijos, ragina švelninti sankcijų režimą ir vetuoja daugelį sankcijų paketo variantų[1]. Vakarų Europos šalys siūlo skelbti sankcijų išimtis, bet joms kategoriškai nepritaria Lenkija ir Baltijos šalys, blokuodamos siūlymus dėl jų nepakankamumo.
Nykstančia ES vienybe džiaugiasi Rusija, kuri ir toliau daro viską, kad sėkmingai apeitų Vakarų sankcijas arba atrastų naujų būdų palaikyti savo ekonomikai ir pramonei. Aiškėja, kad laviruodama tarp ES ir JAV sankcijų, Rusija ir toliau sėkmingai apsirūpina Vakarų technologijų komponentais, kuriuos vėliau naudoja savo kare Ukrainoje.
ES nesutaria dėl devintojo sankcijų paketo
Trečiadienio derybose ES narėms nepavyko susitarti dėl devintojo sankcijų Rusijai paketo, todėl jos tęsiamos ir šiandien. Nors šalys priartėjo prie susitarimo, ryškėja ir vis labiau skirtingi Bendrijos narių lūkesčiai.
Pavyzdžiui, dalis ES narių siūlo sudaryti palankesnes sąlygas Rusijos trąšų eksportui per Europos uostus, net jei trąšų bendrovės priklauso į juodąjį sąrašą įtrauktiems oligarchams. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad ES apribojimai kelia grėsmę besivystančių šalių aprūpinimui maistu.
Tačiau kita ES šalių grupė teigia, kad sankcijų švelninimas ar išimčių siūlymas leistų Rusijos oligarchams, kuriems priklauso trąšų įmonės, išvengti daugelio ES sankcijų prieš juos.
Dalis valstybių ima svarstyti net sankcijų Rusijai švelninimą. Prie to prisideda ne tik energetikos krizė ir ekonominiai iššūkiai, bet ir Bendrijos viduje vis sunkiau pasiekiamas konsensusas.
Devintąjį sankcijų paketą vetuoja Baltijos šalys ir Lenkija, nes nesutinka su trąšų įmonėms siūlomomis sankcijų išimtimis
Dar vakar Vakarų žiniasklaidai vienas anonimu likti norėjęs ES diplomatas teigė, kad Lenkija ir Baltijos šalys aiškina kitoms šalims-narėms, kad šios apgaudinėja save, jei mano, kad Rusijos trąšoms taikomu sušvelninimu nebus piktnaudžiaujama kaip spraga oligarchams. Tokia Baltijos šalių ir Lenkijos pozicija tapo akivaizdi ketvirtadienį, kai Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui[2].
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.
„Jeigu būtų padaryta tokio dydžio landa politinė, kuriai pritartų visos ES valstybės, manau, kad tai ne tik tiems konkretiems atvejams būtų panaudota spręsti, bet ir, ko gero, sankcijų netgi stipriam apeidinėjimui“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Remiantis žiniasklaidos šaltiniais, išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų ir Pietų Europos valstybių, pavyzdžiui, Ispanija, Belgija ir Portugalija. Manoma, kad iš viso tai yra apie 10 ES valstybių grupė.
Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio teigimu, iš pradžių išimtys buvo siūlomos pusantro tūkstančio Rusijos privačių asmenų ir įmonių, tačiau vėliau sąrašas sutrumpintas.
„Iš pradžių tai buvo pusantro tūkstančio asmenų ir įmonių sąrašas, dabar susiaurėjo šiek tiek, kuriems būtų atlaisvintos ir privačios lėšos, jeigu valstybės nustatytų tų lėšų sąsajas su maisto saugumu. Sunku pasakyti, kaip tiksliai privačios lėšos oligarchų yra susijusios su maisto saugumu, tą klausimą kėlėme“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Panašu, kad Lietuvos valdžia nesiruošia gelbėti nei „Lifosos“, nei kitų dėl sankcijų kenčiančių įmonių
Šios sankcijos ir dabar ES viršūnėse pasipylę Lietuvos atstovų kategoriški pasisakymai prieš galimas taikyti išimtis, itin skaudžiai klupdo vieną iš didžiausių trąšų gamintojų – Kėdainių „Lifosą“.
Nors šiai įmonei ir yra paskirtas laikinasis administratorius, tačiau iki šiol ji taip ir nesugebėjo didesniais pajėgumais atnaujinti gamybos, dalis darbuotojų yra prastovose, o šalies biudžetas praranda įspūdingas sumas, kurios suplaukdavo kaip „Lifosos“ mokami mokesčiai. O ką jau kalbėti apie tai, kad visi kėdainiečiai pajuto ženkliai išaugusias sąskaitas už šildymą – miestui „Lifosa“ nebeteikia savo gaminamos šilumos energijos, kuri susidarydavo įmonei vykdant gamybinius procesus.
Taigi labai panašu, kad kategoriški Lietuvos atstovų prieštaravimai dėl to, kad būtų taikomos išimtys kai kuriems trąšų gamintojams, rodo, kad mūsų valdžia galimai nė nesiruošia gelbėti „Lifosos“ ar kitų dėl tokio pobūdžio sankcijų jau beveik nebekvėpuojančių įmonių, nors dabar tam turi puikią progą.
Gali būti, kad Kėdainiuose ne be pagrindo kalbama ir spėliojama, kad kažkas tikriausiai turi didelių interesų dėl „Lifosos“ ir galimai net yra užmojų tiesiog šią įmonę sunaikinti.
Naujasis ES sankcijų Rusijai paketas turėtų paliesti technologijų ir bankų sektorius
Į devintąjį ES sankcijų Rusijai paketą įtraukta ne tik eksporto kontrolė ir apribojimai. Ši kontrolė liečia dvejopo naudojimo prekes, įskaitant pagrindines chemines medžiagas, nervus paralyžiuojančias medžiagas, elektronikos ir IT komponentus.
Svarstomame prekių, kurioms taikomos sankcijos, sąraše yra technologiniai produktai, kuriuos Rusijos kariuomenė galėtų panaudoti kare su Ukraina, pavyzdžiui, bepiločiai orlaiviai ir jų komponentai, nešiojamieji kompiuteriai, kietieji diskai, fotoaparatai ir kita elektronika[3].
Taip pat sankcijos paliestų dar tris Rusijos bankus, būtų įvestas visiškas draudimas vykdyti sandorius su Rusijos regioninės plėtros banku.
Maždaug 200 asmenų būtų išplėstas rusų, kuriems uždrausta keliauti ir įšaldytas turtas, sąrašas. Į sąrašą įtraukti Rusijos ginkluotųjų pajėgų karininkai, Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos nariai, ministrai, gubernatoriai ir politinių partijų vadovai.
Nepaisant sankcijų, vakarietiškos technologijos ir toliau pasiekia Rusiją
Rusija puikiai pasiruošė Vakarų sankcijoms ir sudarė kol kas neišsekusius finansinius rezervus, todėl nei JAV, nei ES sankcijos kol kas šalies agresorės nepaveikė taip, kad ji imtų svarstyti karo Ukrainoje nutraukimo scenarijų.
Šiuo atveju pagirtinas yra ne tik Rusijos pasirengimas sunkumams, bet ir gudrybės, kuriomis šalis naudojasi siekiant apeiti vakarietiškas sankcijas. Bendrame „Reuters“ ir Londone įsikūrusio gynybos analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) tyrime pateikiama informacija apie pasaulinę tiekimo grandinę, kuria Rusija ir toliau aprūpinama vakarietiškais technologijų komponentais[4].
Nustatyta, kad daugybės neaiškių importuotojų ir eksportuotojų puslaidininkių ir kitų technologijų siuntos į Rusiją toliau atkeliauja iš Honkongo, Turkijos ir kitų šalių, o galimai net ES ir JAV.
Vieną Rusijos importuotoją, Sankt Peterburge įsikūrusią OOO „Fortap“ dar balandžio mėnesį įsteigė Rusijos verslininkas. Remiantis Rusijos muitinės duomenimis, nuo to laiko ji importavo elektronikos, įskaitant JAV kompiuterių dalis, už mažiausiai 138 mln. dolerių.
Vakarų bendrovių masinės gamybos mikroschemos, kurioms daugeliu atvejų netaikomi eksporto apribojimai, atsidūrė raketose ir ginklų sistemose, kurias Rusijos kariuomenė dislokavo Ukrainoje.
Daug vakarietiškų kompiuterių dalių į Rusiją pastaruoju metu buvo gabenama iš Kinijos ir kitų šalių, kurios neprisijungė prie JAV ir ES, ribojančių eksportą į Rusiją, bet muitinės dokumentuose užfiksuoti „Analog Devices“ ir kitų JAV komponentų gabenimai tiesiai iš pačios ES. Estijos sostinėje Taline įsikūrusi elektroninių komponentų didmeninės prekybos įmonė „Elmec Trade Oü“ nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. į Rusiją išsiuntė prekių už mažiausiai 17 mln. dolerių. Tarp jų buvo „Analog Devices“ ir kitų JAV gamintojų mikroschemų.
Bendrovės generalinis direktorius Aleksandras Fomenko teigė, kad jo bendrovė produktus perka oficialiais kanalais, laikosi visų teisinių reikalavimų ir visų sankcijų bei eksporto apribojimų. Paklaustas, kaip jo bendrovė galėjo toliau eksportuoti „Analog Devices“ ir kitas Vakarų mikroschemas praėjus keliems mėnesiams po to, kai gamintojai paskelbė sustabdę pardavimus Rusijai, jis atsakė, kad „dauguma“ užsakymų buvo pateikti praėjusiais metais.
Europos Komisijos atstovas spaudai sako, kad ES labai rimtai vertina tokį vengimą, nes tai yra praktika, kuri gali pakenkti ES sankcijų veiksmingumui ir pažymėjo, kad 27 narių blokas skatina kitas šalis prisijungti prie ES priemonių, priimtų prieš Rusiją.
Savo ruožtu JAV prekybos departamento atstovas spaudai sakė, kad nuo invazijos pradžios Rusijos galimybės gauti puslaidininkių iš visų šaltinių sumažėjo beveik 70 proc. dėl beprecedentės 38 šalių koalicijos, susibūrusios atsakyti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresiją, veiksmų. Bet Rusijos muitinės duomenis, po invazijos Rusijos deklaruota puslaidininkių importo vertė iš tiesų smarkiai išaugo.
O karo baigti neplanuojanti Rusijos valdžia šalies piliečius ir verslus verčia prisitaikyti prie esamos situacijos. Dalis logistikos kompanijų net konsultuoja rusų įmones, kaip apeiti sankcijas ir toliau importuoti užsienio prekes. Pavyzdžiui, rugsėjį „Novelco“ savo klientams Maskvoje surengė seminarą apie tai, „kaip rasti alternatyvių būdų pristatyti prekes“ į Rusiją.
