„Rimi“ lentynose – lašišos alternatyva, atspausdinta 3D spausdintuvu
Vienas iš Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų pristato naujieną, apie kurią maisto technologijų industrijoje kalbama ne vienerius metus.
Prekybos tinklas „Rimi“ savo asortimente dabar jau siūlo 3D spausdintuvu atspausdintą lašišą, pagamintą iš žirnių baltymų.
Ši augalinė žuvies alternatyva sukurta Austrijos mokslininkų, o Baltijos šalyse yra parduodama jau nuo vasario. Lietuvoje veikiančiose „Rimi“ parduotuvėse galima rasti keturis augalinės kilmės žuvų mėsos produktus – dvi alternatyvas lašišai ir du tuno bei lašišos paštetus.
„Džiaugiamės galėdami suteikti galimybę mažoms, bet inovatyvioms įmonėms patekti į rinką ir kurti tvaresnius produktus. Pirmajame mažmeninės prekybos hakatone, kurį organizavo „Rimi Baltic“, pristatėme savo inovacijų platformą. Hakatono metu buvome sužavėti Austrijos bendrove „Revo Foods“, kurios mokslininkai ir sukūrė augalinės kilmės žuvų mėsos analogą. Nors žmonės žuvies alternatyvas lentynose matė ir anksčiau, būtent 3D spausdinimas daro produktą kitokį, todėl norėjome jį išbandyti. Tai, apie ką prieš kelerius metus kalbėjome ar tik galėjome įsivaizduoti – jau parduotuvių lentynose“, – apie naujieną kalba prekybos tinklo generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius[1].
Kaip teigia „Rimi“ generalinis direktorius, augalinės žuvies alternatyvos pasiūla bei jos pasirinkimas yra atsakymas į pasaulyje sparčiai augantį susirūpinimą dėl pernelyg intensyvios žvejybos ir jūrų bei vandenynų būklės. Kartu, tai yra dar viena nauja alternatyva veganams, vegetarams ir visiems, kurie nori paįvairinti savo mitybą.
Teigiama, kad tokios 3D būdu pagamintos „žuvies“ gamybos procese išsiskiria net 75 proc. mažiau anglies dioksido, reikia 95 proc. mažiau gėlo vandens, tačiau produkte vis tiek gausu baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių.
Augalinė žuvis – galimybė spręsti problemas dėl mažėjančių žuvų išteklių
„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Eglės Krasauskienės teigimu, Baltijos jūros žuvų išteklių padėtis yra kritinė, o kelioms žuvų rūšims gresia išnykimas dėl per daug intensyvios žvejybos. Ji primena, kad ir „NASA“ paskelbė Baltijos jūrą negyvąja zona, todėl joje sunku daugintis ir išlikti bet kokioms žuvų rūšims.
E. Krasauskienė priduria, kad prekybos tinklas „Rimi“ jau nuo 2020 m. vadovaujasi tvarios žuvininkystės principais, neprekiauja žuvimi ar jūrų gėrybėmis, kurios Baltijos šalių Pasaulio gamtos fondo žuvies ir jūrų produktų vadovuose pažymėtos raudonai: šių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti ir tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos.
O ši problema opi ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Pasak „Our World in Data“ tyrėjų, per pastarąjį pusšimtį metų žuvies ir jūros gėrybių paklausa pasaulyje išaugo keturis kartus. Per tą laiką pasaulio gyventojų skaičius taip pat išaugo daugiau nei dvigubai, o vidutinis žmogus suvalgo dvigubai daugiau jūros gėrybių nei prieš 50 metų.
Dėl tokios paklausos iškilo grėsmė žuvų ištekliams, kurie dabar gaudomi greičiau, nei gali atsinaujint. Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 2019 m. atsakingai žvejojamų žuvų išteklių dalis sumažėjo iki 64,6 proc., nors 1974 m. šis rodiklis siekė 90 proc[2].
Pasauliui susiduriant su žuvų išteklių trūkumu, jau kurį laiką kalbama apie tai, kaip šioje situacijoje gali pagelbėti 3D technologijos. Bent keletas Europos startuolių, siekdami pristatyti pažangiausias 3D spausdinimo inovacijas, žada užtikrinti gausų jūros gėrybių alternatyvų tiekimą.
Tarp jų yra ir su „Rimi“ bendradarbiaujanti Austrijos 3D ir maisto technologijų įmonė „Revo Foods“, ir Švedijos grybų auginimo novatorius „Mycorena“. Europoje bendrovė „Revo Foods“ siūlo jūros gėrybes, sukurtas iš 100 proc. augalų, o „Mycorena“ naudoja naujos kartos grybų ingredientus, kad pasiektų savo ambicingus tvarumo tikslus, tarp kurių yra išsaugoti 20 000 000 ūkinių gyvūnų, sutaupyti 513 000 tonų CO2, 290 000 000 tonų gėlo vandens ir 342 000 tonų maisto atliekų.
Šiuo metu švedų „Mycorena“ ir austrų „Revo Foods“ tiria anksčiau sukurto ir pritaikyto mikoproteino, kuris geriau tinka 3D maisto spausdinimui, tinkamumą. Jis sujungia į mėsą ar žuvį panašias mikoproteino savybes su neribotomis 3D maisto spausdinimo galimybėmis, o taip gali būti sukurtas naujas, dar tikroviškesnis mėsos ar žuvies produktų skonis.
Įprastai kuriant 3D maistą derinami skaitmeninio projektavimo ir fizinės gamybos procesai. Pirmiausiai, naudojant specializuotą programinę įrangą arba 3D modeliavimo programinę įrangą, sukuriamas skaitmeninis maisto produkto modelis.
Tuomet skaitmeniniam modeliui pritaikomos tekstūros, kad jis atrodytų tikroviškai. Paviršius gali būti nudažomas skaitmeniniu būdu arba pritaikomos nuskenuotos tikro maisto produktų tekstūros. Tada jau vyksta maisto spausdinimas. Vietoje įprastinio rašalo naudojamos įvairios valgomosios medžiagos, tokios kaip šokoladas, cukraus pasta arba valgomieji geliai.
Kokybės kontrolės priemonėmis užtikrinama, kad atspausdinti maisto produktai atitiktų pageidaujamus skonio, tekstūros ir išvaizdos standartus. Tai gali apimti skonio bandymus, vizualinį patikrinimą ir, jei reikia, spausdinimo proceso koregavimą. Kai 3D maisto produktai atspausdinti ir patikrinti, juos galima vartoti.
Tačiau net jei ir yra manoma, kad 3D maisto spausdinimas yra perspektyvus, su šia technologija susiję ir galimi pavojai.Labai svarbu užtikrinti 3D spausdinto maisto saugą bei išlaikyti pastovią tokio maisto kokybę.
Dietologai pastebi tai, kad priklausomai nuo naudojamų spausdinimo medžiagų, 3D spausdintuvu atspausdintam maistui gali pritrūkti maistinės vertės, kurią turi švieži, sveiki ingredientai. Kai kurios spausdinimo medžiagos gali būti labai apdorotos arba jose gali trūkti svarbiausių maistinių medžiagų, todėl, jei jomis pernelyg pasikliaujama, mityba gali būti nesubalansuota.
Be to, naudojant 3D maisto spausdintuvus, ypač bendro naudojimo patalpose, labai svarbu kontroliuoti kryžminę alergenų taršą. Norint išvengti alerginių reakcijų jautriems asmenims, būtina tinkamai ženklinti ir atskirti medžiagas.
Kol kas 3D spausdintuvu atspausdinto maisto reglamentavimas vis dar vystosi, daugelyje jurisdikcijų nėra konkrečių gairių ar standartų šiai naujai atsirandančiai technologijai, tad ateityje reikės užtikrinti atitiktį maisto saugos taisyklėms ir ženklinimo reikalavimams.
„Rimi“ pagal pasaulines tendencijas seka ne pirmą kartą
Pristatęs 3D būdu sukurtą alternatyvą žuvies produktams „Rimi“ tapo novatoriumi Lietuvoje. Tačiau prekybos tinklas pagal naujausias pasaulio tendencijas bei madas seka nebe pirmą kartą.
Pernai birželį, mėnesį, kuris paprastai siejamas su LGBT bendruomenės palaikymu, „Rimi“ paskelbė žinutę, kurioje buvo išreikštas solidarumas su LGBT grupės asmenimis. Prekybos tinklas „Rimi“ savo feisbuko paskyroje patalpino tokį pranešimą:
„Birželio mėnesį visame pasaulyje minimas „Pride Month“ (liet. Pasididžiavimo mėnuo). „Rimi“ nebe pirmus metus sakome, kad mūsų stiprybė – mūsų įvairovėje ir tikime, kad būdami atviri visiems, kuriame geriausią vietą dirbti savo darbuotojams. Besitęsiant „Pride Month“ mes išreiškiame savo palaikymą LGBT+ bendruomenei ir sakome: „visos vaivorykštės spalvos laukiamos „Rimi“.
Ankstesnius mėnesius apie palaikymą LGBT bendruomenei tylėjęs ir tik birželį prabilęs „Rimi“ taip nustebino dalį savo lojalių pirkėjų.
