Būstą įpirkti darosi sunkiau
Būsto kainoms kylant greičiau nei atlyginimams, nuosavi namai daliai Lietuvos gyventojų tampa vis sunkiau pasiekiami. Su šia problema susiduria ne tik jaunos šeimos, bet ir vieniši žmonės bei didesnės šeimos.
Lietuvoje apie 90 proc. gyventojų turi nuosavą būstą, tačiau šiandien jį įsigyti nėra paprasta. Dalis žmonių uždirba per daug socialiniam būstui, bet per mažai, kad galėtų sukaupti pradinį įnašą ar gauti pakankamo dydžio paskolą[1].
Didmiesčiuose situaciją dar labiau apsunkina investiciniai pirkimai. Vilniuje jie pastaruoju metu sudaro apie 40 proc. būsto sandorių. Tuo metu regionuose ryškesnė kita problema – daug senų ir prastos būklės gyvenamųjų namų.
Kainos auga sparčiau nei atlyginimai
Lietuvos banko duomenimis, būsto kainos šiuo metu vidutiniškai auga apie 15 proc. per metus, o atlyginimai – maždaug 8 proc. Tai reiškia, kad žmonių pajamos ne visada spėja paskui brangstantį nekilnojamąjį turtą.
Ekspertai pažymi, kad toks atotrūkis mažina būsto įperkamumą. Vis dėlto ilgesniu laikotarpiu situacija gali keistis – rinką pristabdo didesnės palūkanos, mažesnis pirkėjų aktyvumas ir auganti pasiūla, o atlyginimai palaipsniui gali vytis būsto kainas.
Ilgalaikė nuoma dar nepopuliari
Viena iš alternatyvų būsto pirkimui galėtų būti ilgalaikė nuoma, tačiau Lietuvoje ši rinka vis dar menkai išvystyta. Registruotų ilgalaikės nuomos sutarčių dalis siekia tik apie 1 proc.
„Lietuvoje nėra tokios kultūros, kad žmonės norėtų nuomotis, o ne pirkti nuosavą būstą“, – sako aplinkos viceministrė Asta Rokickienė. Ji priduria, kad nuomos patrauklumą mažina ir stabilumo bei saugumo trūkumas, tačiau šias problemas būtų galima spręsti reguliacinėmis priemonėmis.
Ekspertų vertinimu, nuomą patrauklesnę galėtų padaryti stabilesnės sąlygos tiek nuomininkams, tiek savininkams. Siūloma svarstyti mokestines lengvatas oficialiai būstą nuomojantiems savininkams ir paprastesnį ginčų sprendimą ne teismo keliu.
Didesnį vaidmenį galėtų atlikti ir savivaldybės, aktyviau kurdamos savo būsto fondą bei sudarydamos palankesnes sąlygas naujai plėtrai.
Šeimoms tinkamo būsto ieškoma senesniuose rajonuose
Urbanistas Martynas Marozas atkreipia dėmesį, kad būsto prieinamumo problemos neišspręs vien nauja statyba. Jo teigimu, valstybė neturėtų dirbtinai reguliuoti statybos ir vystymo kainų, nes taupymas kokybės sąskaita ilgainiui gali kainuoti daugiau.
„Statybos kainos ir vystymo kainos valstybė neturėtų reguliuoti, nes šykštus moka dukart. Prasta architektūra ir gera architektūra, deja, bet kainuoja tiek pat, o talentingiems architektams renovacija arba socialinis būstas yra neįdomu“, – sako M. Marozas.
Anot jo, vidutines pajamas gaunanti šeima gali pasiskolinti apie 260 tūkst. eurų, tačiau už tokią sumą Vilniuje rasti naujos statybos maždaug 80 kv. m būstą keturių asmenų šeimai yra sudėtinga.
„Jei kalbame apie 4 asmenų šeimą ir apie 80 kv. m būstą – tokio būsto naujos statybos Vilniuje projektuose nėra. Tokio dydžio būstą galima įsigyti tik antrinėje rinkoje, o jei pažiūrėtume, kur toks būstas yra, tai – sovietmečiu statytuose kvartaluose“, – teigia urbanistas.
Todėl senesnius daugiabučių rajonus siūloma atnaujinti kompleksiškai – renovuoti pastatus, tvarkyti viešąsias erdves, spręsti automobilių stovėjimo problemas ir gerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Pokyčių tikimasi ir statybų sistemoje
Pokyčių laukiama ir statybų reguliavime. Nuo 2027 metų pradžios turėtų įsigalioti naujas statybos techninis reglamentas „Pastatai“, kuris septynis anksčiau galiojusius reglamentus sujungs į vieną.
Ministerijos teigimu, tai turėtų supaprastinti statybų procesus, kartu išlaikant pagrindinius pastatų saugos ir kokybės reikalavimus.
Aplinkos ministerija taip pat rengiasi ieškoti ilgalaikių būsto prieinamumo sprendimų. Nacionalinės būsto prieinamumo didinimo darbotvarkės projektą planuojama parengti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.
