Lietuvių sukurtas palydovas neša saulės burę kosmose
Iš „Cape Canaveral Space Force Station“ kosmodromo Floridoje su „SpaceX“ misija „Transporter 6“ pakilo keturi palydovai, sukurti lietuvių kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“. Vienas iš jų, Gama „Alpha“, yra maždaug didelės batų dėžės dydžio ir neša pirmąją Europoje sukurtą saulės burę.
Kiti trys palydovai, taip pat sukurti „NanoAvionics“, yra „Birkeland“ ir „Huygens“, kurie yra tokio paties dydžio kaip Gama „Alpha“ ir priklauso Norvegijos ir Nyderlandų mokslinių tyrimų centrų konsorciumui.
Ši misija, vadinama „MilSpace2“, yra pirmoji viešai žinoma dviejų palydovų sistema, skirta aptikti ir nustatyti radijo signalus ir jų vietą skrendant tandemu.
Ketvirtasis palydovas neša Žemės stebėjimo įrangą, skirtą neatskleistam klientui.
Palydovas „Alfa“, su saulės burėmis, yra pirmasis Europoje sukurtas palydovas, kurį gamino Prancūzijos bendrovė „Gama“. Jo saulės burės yra apie 73,3 kvadratinių metrų ploto.
Saulės burės yra varikliai, naudojantys saulės skleidžiamą fotonų energiją, kurios yra sukurtos iš apie 30 kartų plonesnės medžiagos nei žmogaus plaukai ir gali atspindėti saulės šviesą. Šie varikliai gali veikti kaip palydovo variklis neribotą laiką, kol yra saulės šviesa.
„Gama“ saulės burės yra skirtos komercinėms įmonėms ir mokslinių tyrimų organizacijoms, kurios ieško ekonomiškai efektyvaus ir ne per sudėtingo palydovo variklio sprendimo. Šios burės leidžia atlikti tyrimus gilioje kosmoso erdvėje naudojant mažus palydovus, kurie gali įveikti ilgus atstumus be didelių degalų atsargų.
„NanoAvionics“ įkūrėjas Vytenis J. Buzas sako: „Saulės burės yra mažųjų palydovų varomoji jėga giliojo kosmoso tyrimams. Didžiuojamės galėdami kurti palydovines platformas, kurios padeda išbandyti šias technologijas. Dvigubai didesnį, saulės burių testavimui skirtą palydovą mūsų komanda jau sėkmingai sukūrė NASA, todėl džiaugiamės galėdami ir toliau plėsti kosmoso tyrinėjimo ribas. Būtent dėl tokių sprendimų užimame unikalią vietą kosmoso pramonėje“.
Lietuviški palydovai pakelti į kosmosą su „SpaceX“ „Falcon9“ raketa
„NanoAvionics“ palydovų operacijų inžinierius Mindaugas Kazanavičius pastebi, kad visos palydovo misijos, įskaitant ir šį paleidimą, yra griežtai suplanuotos ir visada vyksta tam tikrais etapais, kol palydovas pradeda atlikti numatytas užduotis.
Palydovai pakeliami į kosmosą su „SpaceX“ „Falcon9“ raketa. Kai raketa pakyla į kosmosą, palydovai išleidžiami į orbitą iš diegiklio, esančio raketoje. Tada palydovai pradeda automatiškai sujungti savo sistemas. Sistemų tipai priklauso nuo palydovo dizaino, konfigūracijos ir reikalingų duomenų, reikalingų misijai atlikti. Šios sistemos yra skirtos užtikrinti palydovo valdymo sklandumą, elektros pasiskirstymą jo viduje ir palaikyti ryšį su Žeme.
„Netrukus po atsiskyrimo nuo raketos palydovas išskleidžia antenas bei saulės paneles. Sekantis palydovo darbas – skristi virš bazinės stoties ir taip automatiškai, nedideliais paketais siųsti svarbiausius duomenis apie palydovo posistemių veikimą. Tuomet operatoriai įsijungia savo įrangą, laukia signalo ir bando pagauti pirminius siunčiamus paketus. Šių paketų duomenys leidžia inžinieriams patvirtinti palydovo parametrus, įsitikinti, kad išsiskleidė palydovo saulės panelės, antenos, ar palydovo būsena atitinka simuliacijas“, – komentuoja „NanoAvionics“ palydovų operacijų inžinierius Mindaugas Kazanavičius.
„Atlikus pirminius pakeitimus, įjungus naujus režimus, pradedame siųsti daugiau telemetrijos ir, sukaupę daugiau duomenų, įsivertiname palydovo būklę, aktyvuojame paleidimo ir aktyviosios orbitos fazę. Aktyvavus šią fazę prasideda automatinis duomenų siuntimas iš palydovo kiekvieno kontakto metu ir visų posistemių patikrinimas. Tęsiant iki pačių operacijų – kai visos posistemės patikrinamos, palydovo režimas perjungiamas į suplanuotų operacijų režimą. Ir tada jau palydovas gali įgyvendinti savo misiją“, – teigia inžinierius.
M. Kazanavičius priduria, kad įdomiausias dalykas yra pirmas kontaktas, kuomet sulaukiama pirmo signalo ir pamatoma, jog palydovas įsijungęs ir veikia: „Tuomet ateina puikus momentas, kai supranti, kad tavo kodas, kurį parašei kompiuteryje, nukeliavo į kosmosą 500-600 kilometrų, privertė palydovą atlikti tam tikrą darbą ir grįžo atgal.“
Lietuvių įmonė yra viena iš pirmaujančių mažųjų palydovų kūrimo bendrovių pasaulyje
„NanoAvionics“ pernai pristatė 15 palydovų savo klientams ir paleido juos į kosmosą, todėl ši įmonė yra viena iš pirmaujančių mažųjų palydovų kūrimo bendrovių pasaulyje.
Šiuo metu „NanoAvionics“ turi 240 darbuotojų, tačiau nuolat plečiasi ir ieško naujų darbuotojų įvairiose srityse, nuo inžinerijos iki komercinių pozicijų.
2022 m. bendrovės pajamos ir darbuotojų skaičius padidėjo beveik dvigubai. Be to, „NanoAvionics“ pritraukė naujus investuotojus – norvegų įmonę „Kongsberg“, tapusią pagrindine bendrovės akcininke. „Kongsberg“ yra įsitvirtinusi gynybos, jūrų ir kosmoso srityse.
„NanoAvionics“ turi daugiau nei 47 klientus įvairiose šalyse ir glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis, mokslo ir komercinėmis industrijomis visame pasaulyje, tokiomis kaip NASA, Europos kosmoso agentūra, „Thales Alenia Space“ ir kt. Be to, įmonė išplėtė savo administracinius ir gamybinius padalinius, kurie šiuo metu yra JAV ir Jungtinėje Karalystėje.
