<h2>Lietuvos talentų vardas minimas prestižiniame sąraše</h2>
<p>Lietuvos vardas pasaulyje kasmet skamba vis dažniau ir garsiau. Mūsų šalis minima jau ne tik sėkmingų sporto pasirodymų ar geopolitinių situacijų kontekste. Vis daugiau dėmesio ir pasaulio pripažinimo sulaukia ir kaip ant mielių čia augantis technologijų bei mokslo sektorius. Sėkmingi verslo startuoliai rodo, kad šalyje kasmet išauginamas ne vienas talentas, kuriantis inovatyvios ir technologiškai pažangios Lietuvos ateitį. Tai patvirtina ir prestižinis leidinys „Forbes.“ </p>
<p>Šį kartą į jo akiratį pateko baltymų inžinerijos startuolis „Biomatter Designs“, kurio autoriai – 27-erių Laurynas Karpus, 25-erių Irmantas Rokaitis ir 27-erių Vykintas Jauniškis. Jie pakliuvo į „Forbes“ Europos „30 Under 30 Europe“ sąrašą mokslo ir sveikatos priežiūros srityje[1].</p>
<p>„Forbes“ „30 Under 30“ sąrašuose kasmet figūruoja įtakingiausi skirtingų sričių specialistai, kūrėjai bei asmenybės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/thisisengineering-raeng-bcqdxjddpgk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Idėja, galinti pakeisti sveikatos priežiūros ateitį</h2>
<p>Jaunųjų lietuvių įkurta įmonė „Biomatter Designs“ įdomi tuo, jog sukūrė dirbtinio intelekto platformą, kurioje kuriami nauji baltymai[2].</p>
<p>Taip efektyviau, greičiau ir pigiau nei įprastai atliekama tūkstančiai bandymų laboratorijoje, o įdomiausia tai, kad baltymai kuriami pasitelkus pasaulyje vis dar naujiena ir unikalumu laikomas dirbtinio intelekto technologijas. </p>
<p>Kaip teigiama „Forbes“ „30 Under 30 Europe“ pristatyme, lietuvių startuolis „Biomatter Designs" fokusuojasi naujų baltyminių produktų, skirtų gydymo ir gamybos tikslams, srityje.</p>
<blockquote>
<p>Startuolio įkūrėjai L. Karpus, I. Rokaitis ir V. Jauniškis teigia, kad patentuotas procesas yra ekonomiškesnis ir sutrumpina eksperimentams skirtą laiką nuo metų iki savaičių.</p>
</blockquote>
<p>„Biomatter Designs“ plėtojama dirbtinio intelekto platforma leidžia kurti terapinius ir DNR kodo redagavimui skirtus baltymus ir naujus fermentus, skirtus efektyviai ir ekologiškai cheminių junginių sintezei.</p>
<blockquote>
<p>„Kartais kurdami naujus technologinius sprendimus nė nežinome, ar jie išvis yra įmanomi. Tačiau esame užsispyrę, tikime savo vizija ir kantriai dirbame tikslo link, todėl vidinio užtikrintumo, kad viskas bus gerai, turime.</p>
<p>Vis dėlto gavus tokį įvertinimą kaip „Forbes“ – tai patvirtinimas iš išorės, kad atliekame reikšmingą darbą. Tai mums, įkūrėjams, labai svarbu“, – apie gautą įvertinimą atsiliepia „Biomatter Designs“ vadovas, vienas iš įkūrėjų L. Karpus[3].</p>
</blockquote>
<h2>Jaunieji lietuviai jau pritraukė daugiau nei 2,1 mln. JAV dolerių investicijų</h2>
<p>Lietuvių idėja sudomina daugelį, o komanda jau yra pritraukusi daugiau nei 2,1 mln. JAV dolerių investicijų.</p>
<p>Visi trys jaunieji technologijų talentai yra Vilniaus universiteto (VU) absolventai. </p>
<p>Dar pačioje pirminėje startuolio kūrimo fazėje prie komandos kaip bendraįkūrėjai prisijungė VU Gyvybės mokslų centro (GMC) Biochemijos instituto profesorius Rolandas Meškys ir kompiuterių mokslo srities specialistas Donatas Repečka.</p>
<p>R. Meškys teigia, kad L. Karpaus su komanda kuriami bioinformatiniai instrumentai leidžia patobulinti ir papildyti jau egzistuojančius baltymų inžinerijos metodus.</p>
<p>Ši idėja taip pat pagreitina tyrimų procesą, padeda išvengti milijono galimai tinkamų baltymų tikrinimo, pasiūlo, kaip reikėtų pakeisti esamą baltymo struktūrą, kad ji taptų atsparesnė aukštai temperatūrai, greitai nesubyrėtų arba pasižymėtų didesniu aktyvumu.</p>
<blockquote>
<p>„Tokie ir panašūs dirbtinio intelekto metodai leidžia sugeneruoti baltymų sekas, kurių nėra gamtoje, ir jas apmokyti veikti taip, kaip reikia. Nors paprastai mes pramonėje ieškome tokių fermentų, kurie aptinkami gamtoje, bet iš esmės pramonei visiškai nesvarbu, iš kur tas fermentas paimtas – jai tiesiog reikia gero, tuo metu naudingą funkciją atliekančio baltymo. O tai, kas yra gamtoje, ne visuomet tinka pramonei, nes evoliucija veikia ne tam, kad baltymas dirbtų gamykloje ar būtų efektyvus vaistas“, – tikina profesorius R. Meškys.</p>
</blockquote>
<h2>„Biomatter Designs“ jau ir anksčiau yra sulaukę tarptautinio pripažinimo</h2>
<p>„Biomatter Designs“ ir anksčiau yra sulaukę tarptautinio pripažinimo. 2017–2018 m. startuolio įkūrėjai dalyvavo tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ Bostone (JAV) ir laimėjo pagrindinį prizą.</p>
<p>„Biomatter Designs“ yra viena iš daugiau nei dvidešimties VU inovatyvių įmonių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mario-gogh-vblhicvh-li-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sritis, kurioje Lietuva gali atrasti save</h2>
<p>Žvelgiant į tokius sėkmingus talentingų lietuvių pasiekimus, vis dažniau galima pamanyti, kad būtent technologijos ir mokslas gali tapti „juoduoju arkliuku“ ir padėti atrasti Lietuvai savo vietą tarptautinėje arenoje.</p>
<blockquote>
<p>Juk dar 2019 m. Pasaulio ekonomikos forumas pripažino Lietuvą geriausia vieta moksliniams tyrimams ir plėtrai Vidurio ir Rytų Europoje, o sostinė Vilnius yra vienas sparčiausiai augančių inovacijų centrų Europoje.</p>
</blockquote>
<p>Šiandien Vilniuje veikia tokios biotechnologijų milžinės kaip „Thermo Fisher Scientific" ir „Biogen", taip pat daugėja gyvybės mokslų srities pradedančiųjų įmonių, tokių kaip jau minėta ir „Forbes" pastebėta „Biomatter Designs", „Droplet Genomics" ar „Diagnolita"[4].</p>
<p>Šios įmonės vis dažniau yra pastebimos tarptautiniame kontekste, o Lietuvos mokslo ir technologijų sektorius kasmet tik plečiasi.</p>
<p>Iš viso Lietuvos gyvybės mokslų sektorių šiandien sudaro daugiau kaip 400 įmonių ir 5 000 žmonių, dirbančių tokiose srityse kaip molekulinė biologija, biofizika, genomika, bioinformatika ir biomedicina.</p>
<blockquote>
<p>Įdomu ir galbūt kiek netikėta tai, jog gyvybės mokslai mūsų regione turi ypač tvirtas šaknis. Daugiau nei prieš 50 metų čia buvo atidaryta pirmoji fermentų gamykla.</p>
</blockquote>
<p>Šiandien Lietuva yra vienas iš sparčiausiai augančių gyvybės mokslų centrų Europoje, o talentų bei noro, regis, netrūksta.</p>
<p>Lietuva yra antra Europos Sąjungoje (ES) ypač svarbioje kategorijoje: 25 proc. studentų iš 56 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų renkasi STEM akademines disciplinas, o net 58 proc. tyrėjų Lietuvoje yra moterys[5].</p>
<p>Iki 2030 m. siekiama, kad gyvybės mokslai sudarytų 5 proc. šalies BVP.</p>
<p>Lietuvos inovacijų agentūros Tarptautinės prekybos plėtros direktorė Rasa Uždavinytė teigia, kad gyvybės mokslai yra vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų.</p>
<p>Įvertinus didžiulį šalies potencialą, galime tikėtis, kad netolimoje ateityje Lietuva bus žinoma ne tik kaip krepšinio, bet kaip inovatyvi mokslo bei technologijų šalis.</p>
