Saulės elektrinei įsirengti milijonų nereikia: minielektrinių kainos siekia vos kelis šimtus eurų
Lietuvoje vis sparčiau populiarėja netradiciniai saulės elektrinių įrengimo būdai – ypač mažos galios, iki 0,8 kW, elektrinės, tinkamos montuoti balkonuose, ant stoginių ar net kaip mobilūs, lanksčių modulių sprendimai. Šios vadinamosios minielektrinės itin domina gyventojus, kurie suvartoja nedaug elektros energijos – iki 70 kilovatvalandžių per mėnesį – ir nori padengti bazinius poreikius, pavyzdžiui, šaldytuvo, apšvietimo ar televizoriaus veikimą.
Įsirengti tokią elektrinę galima už palyginti nedidelę sumą – kainos prasideda nuo 359 eurų, o su valstybės parama, kuri siekia iki 255,07 eurų už 1 kW, reali investicija gyventojui sumažėja iki maždaug 155 eurų. Atsipirkimo laikotarpis su parama svyruoja nuo vienų iki dvejų metų[1].
Praktika rodo, kad 0,8 kW elektrinė, įrengta palankiomis sąlygomis (pavyzdžiui, pietų kryptimi 30 laipsnių kampu), per metus pagamina apie 860 kWh elektros, o tai leistų sutaupyti iki 164 eurų per metus.
Didžiausias iššūkis įsirengiant elektrinę balkone – biurokratiniai reikalavimai. Kadangi daugiabučių fasadai laikomi bendrojo naudojimo objektais, montuojant elektrinę reikia gauti daugiau nei pusės kaimynų raštišką sutikimą. Be to, jeigu pastatas yra kultūros paveldo objektas ar saugomoje teritorijoje, gali prireikti statybos leidimo ir remonto projekto. Tokios procedūros prilyginamos kondicionierių įrengimo taisyklėms. Taip pat būtina pasirūpinti elektros lizdu – jei jo balkone nėra, teks gręžti sieną.
Tapti elektros energijos gamintoju jau galima ir gyvenant daugiabutyje
Gyventojams palengvinimui kai kurios įmonės, tokios kaip „Solet“ ar „Greenup“, siūlo „pasidaryk pats“ saulės elektrinių komplektus su išsamia montavimo instrukcija. Tokie įrenginiai gali būti tvirtinami varžtais, o mobilios versijos – net su dirželiais prie įvairių paviršių, įskaitant net išgaubtus. Pastarasis sprendimas ypač aktualus senuose daugiabučiuose, kur balkonai gali neatlaikyti papildomo svorio, o estetika ar konstrukcijos riboja standartinių modulių montavimą.
Nors balkoninės elektrinės Lietuvoje dar nėra itin plačiai paplitusios, jų skaičius sparčiai auga – šiemet vien ESO užregistravo 83 tokias mažos galios elektrines, o bendras visų iki 0,8 kW elektrinių skaičius šalyje liepos viduryje siekė 661. Daugiausia jų įrengta Vilniuje ir Kaune. Pasak Energetikos ministerijos, šis segmentas yra gana naujas, tačiau ilguoju laikotarpiu – labai perspektyvus, ypač dėl to, kad tokioms elektrinėms nereikia gauti prijungimo sąlygų, o užtenka tik pranešti ESO apie įrengimą.
Galiausiai, vis daugiau gyventojų įžvelgia vertę investuoti į mažas, lanksčias saulės elektrines ne tik kaip į elektros taupymo priemonę, bet ir kaip žingsnį link energetinės nepriklausomybės. Kai kurios šeimos tokias sistemas dovanoja tėvams ar seneliams, siekdami užtikrinti jiems mažesnes išlaidas buitinei elektros energijai.
Saulės elektrinę įsirengė ir ant daugiabučio stogo
O štai, pasirodo, saulės elektrinės – jokia naujovė. Dar 2021-aisiais Vilnietis Edmundas B. nusprendė tapti nepriklausomu elektros vartotoju ir įsirengė saulės elektrinę ant daugiabučio stogo.
Kaip jis teigė, apie šią galimybę svarstė ilgai, tačiau ją įgyvendinti leido tik naujas APVA kvietimas, atvėręs duris ir daugiabučių gyventojams. Pasinaudojęs specialistų konsultacijomis, Edmundas pateikė paraišką, gavo 3 229 eurų paramą ir įsirengė 9,9 kW galios elektrinę. Jo namuose visi įrenginiai, įskaitant šildymą, veikia elektra, tad sprendimas tapo itin naudingas[2].
Edmundas sako, kad svarbiausia – ne investicijos atsipirkimo laikas, o indėlis į švaresnę aplinką. Saulės energija esą padeda sumažinti sąskaitas ir CO2 emisijas.
Saulės moduliai įmontuojami į sienas nuo triukšmo greta geležinkelio
Pernai paskelbta žinia, kad saulės elektrinės Lietuvoje gali pasitarnauti ne tik kaip švarios energijos šaltinis, bet ir kaip triukšmo barjeras, dabar virsta realybe. „LTG Infra“ pradėjo unikalų pilotinį projektą, kurio metu Juodšiliuose, prie Kyviškių–Valčiūnų geležinkelio linijos, bus sumontuoti dvipusiai vertikalūs saulės moduliai triukšmo slopinimo sienelėje[3].
Tai pirmas kartas šalyje, kai bandoma suderinti dvi funkcijas viename inžineriniame sprendime – sumažinti geležinkelio keliamą triukšmą ir kartu gaminti elektros energiją iš saulės.
22 kW galios elektrinė per metus turėtų sugeneruoti apie 13 600 kWh elektros. Jei projektas pasiteisins, tokie moduliai ateityje galėtų būti diegiami plačiau – ypač naujai statomose geležinkelių triukšmo sienutėse. Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, šis sprendimas padės ne tik mažinti priklausomybę nuo išorinės elektros, bet ir prisidės prie energetinio efektyvumo bei tvarios infrastruktūros plėtros visoje šalyje.
