Nei gerai, nei blogai: atspindi darbo kultūrą
Naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidė netikėtą tendenciją – lietuviai yra mažiausiai savaitgaliais dirbanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Nors iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip pažangios darbo kultūros požymis, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė įžvelgia ir kitų, ne visada optimistinių, ženklų.
Statistika rodo, kad Lietuvoje savaitgaliais dirba gerokai mažiau žmonių nei kitose ES šalyse. Pasak Ingos Balnanosienės, toks skaičius nėra nei pozityvus, nei negatyvus – tai darbo rinkos struktūros atspindys:
„Šio rodiklio negalima vertinti nei kaip teigiamo, nei kaip neigiamo. Tai tiesiog iliustruoja mūsų šalies darbo kultūrą. Atspindi tai, kur daugiausia laisvų darbo vietų arba kur daugiausia žmonių dirba – administracinėse paslaugose, viešajame sektoriuje, kituose sektoriuose, kur nėra reikalaujama arba nėra būtinybės dirbti savaitgaliais. Lietuvoje dažnai turime suminę darbo apskaitą, kai už darbą savaitgalį vėliau yra atlyginama laisvomis dienomis, todėl tai netraktuojama kaip kažkoks darbas savaitgaliais.“
Ši situacija rodo, kad mūsų ekonomika remiasi sritimis, kuriose darbas dažniausiai vyksta darbo dienomis. Kita vertus, anot Balnanosienės, tai gali byloti ir apie tai, jog darbo rinka Lietuvoje dar nėra visiškai moderni.
„Kita vertus, galima pastebėti ir tai, kad tikriausiai nesame ta moderni, prisitaikanti, labai lanksti darbo rinka, kuri taiko įvairialypius modelius. Vis dėlto darbuotojams yra labai svarbi dermė, šeimos balansas, psichologinė būsena, poilsis. Taip pat tai suponuoja ir tai, jog taip ir dirbame. Tai reiškia, kad ir darbdaviai taikosi prie darbuotojų, nes šiandien dienai darbuotojai yra varomoji jėga, kuri turi pagrindinį balsą darbo rinkoje,“– sako Inga Balnanosienė.[1]
Ateityje – daugiau savaitgalio darbo?
Ar ši tendencija keisis? Užimtumo tarnybos vadovė sako, kad ateities pokyčius gali nulemti ne tik darbo rinkos modernėjimas, bet ir visuomenės senėjimas bei paslaugų sektoriaus plėtra.
„Gali reikšti visai kitus dalykus. Pavyzdžiui, senėjančios visuomenės poreikių atliepimą, kai turėsime daugiau dirbančiųjų savaitgaliais dėl to, kad jie dirbs slaugos sektoriuje, teiks kažkokias privačias slaugos paslaugas. Aišku, jeigu plėsis sveikatingumo ir svetingumo verslai, kai šiai dienai negalime pakalbėti apie plėtrą, išskyrus didmiesčius, tai, aišku, kad didės ir darbo pasiūlymų savaitgaliais. Jeigu norėsime derinti poilsį, jeigu apskritai keisis darbo kultūra, tai keisis ir dirbančių savaitgaliais skaičius,“– sako Inga Balnanosienė.
Todėl, nors šiuo metu savaitgaliai daugeliui lietuvių tebėra poilsio laikas, augant tam tikriems sektoriams, jų darbo grafikai gali imti keistis.
Baltijos šalių kontekstas: Estija ir Latvija dirba daugiau
Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, lietuvių darbo modelis taip pat išsiskiria – Estijoje ir Latvijoje savaitgaliais dirbama dažniau. Tačiau, pasak Balnanosienės, tai lemia labai paprastos priežastys.
„Šiek tiek kitokia. Jie dirba kiek daugiau, bet vėlgi, tai lemia tikriausiai labai paprastos priežastys. Daugiausia darbo vietų yra kuriama Taline ir Rygoje, taip pat didžiuosiuose miestuose, kurortiniuose miestuose, kur dominuoja maitinimo, apgyvendinimo, sveikatingumo ir svetingumo sektoriai. Darbo vietų skaičius tuose sektoriuose yra kiek didesnis. Natūralu, kad šio sektoriaus darbuotojai dirba dažniau savaitgaliais, “– teigia I. Balnanosienė.
Taigi, savaitgalio darbas – tai ne vien požiūrio ar kultūros klausimas, bet ir tiesiogiai susijęs su tuo, kokios sritys vyrauja šalies ekonomikoje.
Vis dar ieškome pusiausvyros
Europos darbo rinkos tampa vis lankstesnės, tačiau Lietuvoje savaitgaliai išlieka viena iš paskutiniųjų „darbo neliečiamybių“ – vertybiškai saugoma laiko zona, skirta šeimai ir poilsiui. Toks požiūris neabejotinai prisideda prie geresnės psichologinės savijautos, tačiau kartu gali signalizuoti, kad darbdaviai ir ekonominė sistema dar nėra visiškai pasiruošę šiuolaikiniams, labiau išskaidytiems darbo režimams.
Kol kas lieka atviras klausimas – ar tai mūsų stiprybė, ar silpnumas. Bet akivaizdu viena: darbo rinka Lietuvoje juda savo ritmu ir sava logika, kurioje šeštadienis ir sekmadienis dar turi savo aiškią ribą.
