Iš Vašingtono – raminantys signalai
Kol Lietuva laukia svarbaus Vašingtono sprendimo dėl tolesnio JAV karių buvimo šalyje, iš amerikiečių pusės sklinda atsargiai optimistiniai signalai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako kol kas nematantis požymių, kad Pentagono sprendimas Lietuvai galėtų būti nepalankus.
Vyriausybės vadovas šį klausimą aptarė su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Coale’u, kuris neseniai lankėsi Vilniuje. Pasak premjero, pokalbis su amerikiečių diplomatu leido susidaryti įspūdį, kad pagrindo laukti blogų žinių šiuo metu nėra[1].
„Kadangi tenka bendrauti su amerikiečiais, lankėsi specialusis pasiuntinys (Baltarusijai – ELTA) Johnas Coale’as ir jam uždaviau klausimą, kada ir ar galima tikėtis gerų žinių greitu metu. Buvo pasakyta, ir kokias aš išvadas darau iš to pokalbio, kad nėra jokių argumentų, kurie indikuotų, kad mūsų laukia blogos žinios“, – antradienį publikuotoje „Verslo žinių“ tinklalaidėje teigė premjeras.
M. Sinkevičius pažymėjo, kad panašią nuotaiką jaučia ir bendraudamas su kitais JAV diplomatiniais bei politiniais atstovais. Anot jo, Lietuvai siunčiama žinia išlieka raminanti, tačiau galutinio sprendimo dar reikia palaukti.
„Įprastai tas tonas bendraujant su mūsų strateginiais partneriais, Amerikos atstovais – ar ambasadore, ar kitais politiniais asmenimis, – yra raminantis: rezultatas bus pozityvus, turime išlaukti, pranešime, kai bus tam tinkamas laikas“, – teigė jis.
Pentagonas konkretaus atsakymo dar nepateikė
Nepaisant optimistinių signalų, oficialaus ir konkretaus Pentagono sprendimo Lietuva kol kas nėra sulaukusi. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis yra sakęs, kad vis dar nėra aišku, kokio dydžio amerikiečių pajėgos ateityje bus dislokuotos Lietuvoje.
Daugiau neapibrėžtumo atsirado pasirodžius informacijai apie galimą bendrą JAV karinių pajėgų mažinimą Europoje. „NBC News“ skelbė, kad Pentagonas svarsto galimybę iš žemyno išvesti apie 25 tūkst. karių. Pagal vieną iš aptariamų scenarijų JAV pajėgų skaičius Europoje galėtų sumažėti iki maždaug 40 tūkstančių.
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 tūkst. JAV karių, iš jų maždaug 10 tūkst. yra Lenkijoje.
Kad daugiau aiškumo gali atsirasti artimiausiu metu, anksčiau užsiminė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Po susitikimo Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio jis teigė manantis, kad amerikiečiai netrukus gali paskelbti daugiau informacijos apie savo karių buvimą Lietuvoje.
Lietuva laukia naujos JAV karių rotacijos
JAV pajėgų ateities klausimas ypač aktualus tapo pasibaigus ankstesnei karių rotacijai. Birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo išvykti daugiau kaip tūkstantis amerikiečių karių kartu su jų naudojama karine technika.
Iki šiol vieną JAV karių grupę įprastai netrukus pakeisdavo kita, tačiau šį kartą naujo kontingento atvykimas užsitęsė. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, kad amerikiečiai laikosi prisiimtų įsipareigojimų ir rotaciją baigusius karius turėtų pakeisti nauji. Jis taip pat yra užsiminęs turintis konkretesnių duomenų, tačiau kol kas jų viešai neatskleidžia.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau taip pat neatmetė galimybės, kad kita į Lietuvą atvyksianti JAV karių grupė gali būti gausesnė nei ankstesnės.
Amerikiečių sunkieji batalionai Lietuvoje rotaciniu principu dislokuojami nuo 2019 metų. JAV karinis buvimas Baltijos regione ir Lenkijoje tapo dar svarbesnis Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.
Vašingtone tikimasi konkretesnių atsakymų
Tuo tarpu sekmadienį krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas viešėjo Jungtinėse Valstijose, kur jo darbotvarkėje buvo susitikimai su Kongreso ir Pentagono atstovais. Vienu svarbiausių pokalbių klausimų tapo tolesnis JAV karių buvimas Lietuvoje.
Ministras tikėjosi po vizito turėti daugiau konkrečios informacijos ne tik apie galimą amerikiečių pajėgų dydį, bet ir apie jų atvykimo terminus. Iki tol iš Vašingtono gaunamus signalus jis apibūdino kaip palankius Lietuvai ir visam Baltijos regionui.
JAV karių buvimo klausimas sprendžiamas platesniame NATO rytinio flango stiprinimo kontekste. Lietuva kartu siekia didesnių oro ir priešdroninės gynybos pajėgumų, geresnės sienų stebėsenos bei kitų regiono saugumui svarbių priemonių. Šiuos prioritetus Vilnius ketina aktyviai kelti ir Europos Sąjungos lygmeniu, siekdamas ilgalaikio politinio bei finansinio dėmesio rytinių Bendrijos sienų apsaugai.
