Vašingtone tikimasi konkretesnių atsakymų
Ar Lietuvoje netrukus vėl išvysime gausesnes JAV pajėgas? Atsakymo į šį klausimą artimiausiomis dienomis tikimasi sulaukti iš Vašingtono. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sekmadienį išvyksta į Jungtines Valstijas, kur numatyti jo susitikimai su Kongreso ir Pentagono atstovais.
Vienas svarbiausių vizito klausimų bus amerikiečių karių buvimas Lietuvoje. Ministras tikisi, kad po pokalbių JAV sostinėje bus galima konkrečiau kalbėti ne tik apie būsimų pajėgų dydį, bet ir apie jų atvykimo laiką[1].
„Sekmadienį išskrendu į Jungtines Amerikos Valstijas. Turėsiu susitikimą tiek Kongrese, tiek Pentagone. Tikiuosi tada jau galėsiu pateikti tikslesnes datas, kiekius. Tačiau pradinės žinios, ką ir užsienio reikalų ministras paantrino, yra pozityvios Lietuvos, Baltijos regionui. Tikimės, kad tos žinios ir išliks pozityvios“, – žurnalistams penktadienį teigė R. Kaunas.
Panašių signalų iš Vašingtono yra pateikęs ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pasak jo, daugiau aiškumo dėl amerikiečių karių buvimo Lietuvoje gali atsirasti jau artimiausiu metu.
Kad JAV pajėgų rotacija turėtų tęstis, anksčiau yra kalbėjęs ir Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Jis nurodė turintis konkretesnių duomenų apie planuojamą rotaciją, tačiau kol kas jų viešai neatskleidžia.
JAV karių rotacija Lietuvoje buvo pristabdyta
Daugiau klausimų dėl JAV karių ateities Lietuvoje kilo vasaros pradžioje, kai pasibaigus ankstesnei rotacijai šalį pradėjo palikti daugiau kaip tūkstantis amerikiečių karių kartu su jų naudojama technika.
Įprastai vieną JAV karių grupę pakeisdavo kita, tačiau šį kartą naujų pajėgų atvykimas užsitęsė. Lietuvos kariuomenės vadovybė yra teigusi, kad išvykusius amerikiečių karius turėtų pakeisti naujas kontingentas.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau taip pat yra užsiminęs, kad kita į Lietuvą atvyksianti JAV karių grupė gali būti didesnė nei ankstesnės. JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotaciniu principu dislokuojami nuo 2019 metų.
Drono incidentas išryškino rytinio flango gynybos svarbą
Diskusijos dėl JAV pajėgų Lietuvoje vyksta platesniame NATO rytinio flango stiprinimo kontekste. Jo svarbą dar kartą išryškino Lietuvos oro erdvę pažeidusio drono incidentas: į jį reagavo Šiauliuose dislokuoti Italijos karinių oro pajėgų „Eurofighter“ naikintuvai, kurie bepilotį orlaivį perėmė ir neutralizavo. Italijos gynybos ministras Guido Crosetto pabrėžė, kad tokie atvejai parodo sąjungininkų pajėgų buvimo regione svarbą kolektyvinei gynybai.
Lietuva tuo pat metu siekia, kad rytinio flango stiprinimas užimtų svarbią vietą ir Europos Sąjungos saugumo politikoje, ypač šaliai rengiantis 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkauti ES Tarybai. Viena pagrindinių krypčių – „Eastern Flank Watch“ iniciatyva, skirta stiprinti oro ir priešdroninę gynybą, sienų stebėjimą bei kitus sausumos, oro ir jūrų saugumui reikalingus pajėgumus.
Prie projekto šiuo metu yra prisijungusios 18 valstybių, o preliminariai jo įgyvendinimui gali reikėti apie 100 mlrd. eurų. Vilnius siekia ne tik politinio pritarimo šiai iniciatyvai, bet ir ilgalaikio ES finansavimo, argumentuodamas, kad rytinių Sąjungos sienų apsauga yra visos Europos saugumo dalis.
