Suprasti akimirksniu
  • Lietuva – pagrindinė vyno tiekėja Rusijai
  • Vyno gaminama mažai, bet į Rusiją išvyksta daug
  • Ne tik vynas: laisvai į Rusiją keliauja ir viskis
  • Gudriai apeinamos sankcijos rodo Europos silpnybę
Šaltiniai
Vynas
Lietuva tapo pagrindine vyno tiekėja Rusijai. Brandy Turner/Unsplash nuotrauka

Lietuva – pagrindinė vyno tiekėja Rusijai

Lietuva pernai tapo pagrindine vyno tiekėja Rusijai. Per visus 2023 m. Lietuva į Rusiją eksportavo vyno, kurio vertė siekė 211,3 mln. JAV dolerių[1]. Vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį Lietuva Rusijai pristatė vyno už 126 mln. dolerių; tai yra net šešis kartus daugiau nei Ispanija, kuri garsėja savo vyndaryste.

Nors Lietuvos vyno eksportas sparčiai auga, faktinė vyno gamyba šalyje išlieka kukli: per metus jo pagaminama apie 60 000 hektolitrų. Toks gamybos ir eksporto apimčių skirtumas kelia daug klausimų, tačiau nepaneigiamas yra faktas, jog Rusija iš Lietuvos importuoja daugybę vyno.

Tai vyksta tuomet, kai Rusijai toliau taikomos griežtos sankcijos, o Lietuva yra šalių gretose, kurios nuolat reikalauja dar didesnių apribojimų agresiją Ukrainoje tęsiančiai valstybei. Toks hipokritiškumas stebina visuomenę: Lietuva reikalauja daugiau sankcijų, bet pati jas padeda Rusijai apeiti.

Lietuva Rusijai pristatė vyno už 126 mln. dolerių. Vasudev Gurjar/Unsplash nuotrauka
Lietuva Rusijai pristatė vyno už 126 mln. dolerių. Vasudev Gurjar/Unsplash nuotrauka

Vyno gaminama mažai, bet į Rusiją išvyksta daug

Rusija importuoja vyną ne tik iš Lietuvos. Antroje vietoje pagal pelną eksportuojant vyną į Rusiją yra Italija, toliau seka Sakartvelas, Latvija, Lenkija. Šios pastarosios valstybės, kaip ir Lietuva, yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų, aktyviai ragina Vakarus griežtinti sankcijas Maskvai.

Štai, skaičiuojama, kad per aštuonis 2023 m. mėnesius Rusija iš Latvijos importavo vyno už 79 mln. JAV dolerių. Tiekimo apimtis padidėjo trečdaliu, lyginant su ankstesniais metais. Tačiau pastebimas ir įdomus faktas: per tą patį laikotarpį, Lietuva ir Latvija vien iš Italijos įsivežė vyno už 59,3 mln. JAV dolerių, iš Ispanijos – už 21 mln. JAV dolerių. Nemenka dalis šių produktų galiausiai pasiekė būtent Rusiją.

Kilus susidomėjimui ir pasipiktinimui, jog Lietuva galimai pažeidžia sankcijas, kurių pati itin garsiai reikalauja, buvo teigiama, kad Lietuvoje pagamintas vynas į Rusiją iš tiesų neeksportuojamas, tačiau per Lietuvą eksportuojamas būtent anksčiau įsivežtas kitų Europos Sąjungos (ES) šalių produktas.

„Bet kokie alkoholiniai gėrimai, kuriuos gamina ir importuoja mūsų asociacijos nariai, nėra eksportuojami į Rusiją. Tai buvo padaryta dar prieš karą“, – pernai kalbėjo alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos pirmininkas Mantas Zakarka[2].

Muitinės departamentas taip pat aiškino, kad per Lietuvą į Rusiją draudžiama vežti tik prabangų vyną, kurio kaina prasideda nuo 300 eurų už litrą. O ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis tokią prekybą nors ir vadino neetiška, teigė, kad ji teisėta.

Situacija Latvijoje panaši. Nors valstybė pasisako už griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, verslo ir ekonominiai santykiai su šia šalimi išliko. Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, 2021 m. Latvijos prekių eksportas į Rusiją sudarė 1,197 mlrd. eurų. EUR. 2022 m. jis išliko toks pat, o 2023 m. sumažėjo neženkliai, iki 1,128 mlrd[3].

Vis dėlto, diskusijų Latvijoje sukėlė ir žinia, kad per šalį buvo gabenama ir Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojui Dmitrijui Medvedevui priklausančios Italijos vyno daryklos produkcija. Pagal schemą, logistikos įmonė veikė Latvijoje, o Rusijoje darbavosi su D. Medvedevo patikėtiniu Ilja Jelisejevu siejama bendrovė „Rue de Vin“. Sankcijos I. Jelisejevui pritaikytos JAV, Didžiojoje Britanijoje, Ukrainoje, bet ne ES.

Latvijos politikai anksčiau taip pat pripažino, kad šalis atsidūrė morališkai abejotinoje situacijoje, nors ir teigė, kad sankcijos visada bus „katės ir pelės“ žaidimas: Kol Latvija ir Europa stengsis griežtinti sankcijas, Rusija ieškos būdų, kaip jų išvengti.

Į Rusiją toliau laisvai keliauja ir viskis. Jakub Dziubak/Unsplash nuotrauka
Į Rusiją toliau laisvai keliauja ir viskis. Jakub Dziubak/Unsplash nuotrauka

Ne tik vynas: laisvai į Rusiją keliauja ir viskis

O tai yra pastebima kalbant ne tik apie vyną, bet ir apie kitus stipriuosius gėrimus, pavyzdžiui – viskį. Latvija ir Lietuva per pastaruosius metus smarkiai padidino viskio eksportą į Rusiją, kurio didžiąją dalį sudaro Europos bendrovių, siekiančių nuslėpti savo ryšius su Rusija, produkcija.

Per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius Rusija iš Latvijos importavo viskio už 262,5 mln. JAV dolerių, t. y. beveik keturis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Antroje vietoje buvo Lietuva, kuri pardavė Rusijai viskio už 28,9 mln. dolerių, o pinigine išraiška, tai devynis kartus daugiau nei per pirmuosius devynis 2022 m. mėnesius.
Tarp penkių didžiausių viskio į Rusiją eksportuojančių šalių yra ir Didžioji Britanija, nors jos eksportas per metus sumažėjo 18 proc. iki 10,4 mln. dolerių.

Latvijos pareigūnai teigė, kad priežastis, kodėl jų šalis viskio tiekimo į Rusiją sąraše yra pirmoje vietoje yra ta, kad alkoholis per Latviją yra tiesiog reeksportuojamas.

Dėl sankcijų daugelis užsienio bendrovių nenori rizikuoti ir nurodo šalį kaip galutinę gėrimų paskirties vietą, o Latvijos įmonės siunčia prekes toliau į Rusiją.

Be to, šiuo metu stebima rekordinė viskio pasiūla: trečiojo ketvirčio pabaigoje ji beveik prilygo visai 2021 m. pasiūlai. Tai reiškia, kad auga ir importo bei eksporto mastai.

Rusija toliau sėkmingai apeina sankcijas. FlyD/Unsplash nuotrauka
Rusija toliau sėkmingai apeina sankcijas. FlyD/Unsplash nuotrauka

Gudriai apeinamos sankcijos rodo Europos silpnybę

Per savo šalį eksportuodamos viskį ar kitas sankcionuotas prekes į Rusiją, ES šalys tiesiogiai lyg ir nepažeidžia sankcijų, nes draudžiama pervežti tik prabangias prekes, kurių vertė viršija 300 eurų už vienetą.

Europos Vadovų Tarybos priimtame teisės akte, tarp 20 kategorijų produktų yra ikrai, deimantai, triufeliai, odos gaminiai, muzikos instrumentai, automobiliai, vynai bei spiritiniai gėrimai ir kitos prabangios prekės, kurių kaina viršija 300 eurų. 300 eurų viršutinė kaina turi konkretų tikslą: Europos Komisija teigė, kad taip nenorima smogti eiliniams Rusijos gyventojams ir yra orientuojamasi į oligarchus bei elitą, kuris remia vyriausybę ir turi lėšų gyventi prabangiai.

Vis dėlto, tokios sankcijos yra itin skylėtos. Veniaminas Grabaras, ilgametis Rusijos „Ladoga Group“ prezidentas, sakė, kad jei anksčiau pagal dokumentus importas į Rusiją vykdavo tiesiog tranzitu per Latviją ar Lietuvą, tai dabar galutinis taškas yra Baltijos šalys, o iš ten krovinys keliauja į Rusijos Federaciją. Jis aiškino, kad tiekimo grandinė iš esmės liko tokia pati, pasikeitė tik popierizmas[4].

avatar
Gabrielė Butkutė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
American Association of Wine Economists AAWE. Main wine exporters to Russia Facebook.com
3.arrow_upward