Latvija užima pirmą vietą tarp didžiausių Rusijos viskio tiekėjų

Sankcijos nė motais: Latvija tapo viskio tiekimo į Rusiją lydere

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, šaliai Vakarai pritaikė aibę sankcijų, tarp kurių – ir prekių tiekimo ribojimai. Tačiau karui tęsiantis, o Vakarų lyderiams vis rengiant naujus sankcijų paketus, vis dažniau pastebima, kad sankcijos yra skylėtos bei lengvai apeinamos. Tą patvirtina ir pastarieji duomenys.

Remiantis 2023 metų sausio-rugsėjo mėnesių tiekėjų duomenimis, per devynis mėnesius Rusija importavo viskio už 262,5 mln. dolerių. Tai beveik keturis kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį^[1].

Įdomiausia, kad viskio tiekimo į Rusijos teritoriją lydere tapo ne kas kitas, bet apie sankcijas Rusijai garsiai kalbanti Latvija.

Skelbiama, kad Latvijos įmonės į Rusiją išsiuntė produkcijos už 190,6 mln. dolerių; tai yra šešis kartus daugiau nei pernai.

Neatsiliekame ir mes. Pagal viskio tiekimo apimtis, Lietuva yra antroje vietoje ir šiais metais į Rusiją išsiuntė devynis kartus daugiau produkto nei pernai – už 28,9 mln. dolerių.

Šiame sąraše Jungtinė Karalystė bei Prancūzija užėmė trečią ir ketvirtą vietas. Jos importavo produkcijos atitinkamai už 10,4 mln. ir 7 mln. dolerių. Penktoje vietoje liko Armėnija.

Net Kinijai šiais metais pavyko prasibrauti į didžiausių tiekėjų dešimtuką: iš dvyliktos vietos šalis pakilo į devintą ir padidino pasiūlą Rusijai daugiau nei penkis kartus.

Sankcionuojamos tik prekės virš 300 eurų, kitos – keliauja nevaržomai?

Kaip Latvija, Lietuva ir kitos Europos šalys, oficialiai lyg ir veikiančios pagal sankcijas ir atsisakančios transportuoti alkoholį į Rusiją, vien per devynis šių metų mėnesius išvežė tiek daug viskio?

Latvijos pareigūnai teigia, kad priežastis, kodėl jų šalis viskio tiekimo į Rusiją sąraše yra pirmoje vietoje yra ta, kad alkoholis per Latviją yra tiesiog reeksportuojamas.

Dėl sankcijų daugelis užsienio bendrovių nenori rizikuoti ir nurodo šalį kaip galutinę gėrimų paskirties vietą, o Latvijos įmonės siunčia prekes toliau į Rusiją.

Be to, šiuo metu stebima rekordinė viskio pasiūla: trečiojo ketvirčio pabaigoje ji beveik prilygo visai 2021 m. pasiūlai. Tai reiškia, kad auga ir importo bei eksporto mastai^[2].

O per savo šalį eksportuodamos viskį ar kitas sankcionuotas prekes į Rusiją, ES šalys tiesiogiai lyg ir nepažeidžia sankcijų, nes draudžiama pervežti tik prabangias prekes, kurių vertė viršija 300 eurų už vienetą^[3].

Pernai Europos Vadovų Tarybos priimtame teisės akte, tarp 20 kategorijų produktų yra ikrai, deimantai, triufeliai, odos gaminiai, muzikos instrumentai, automobiliai, vynai bei spiritiniai gėrimai ir kitos prabangios prekės, kurių kaina viršija 300 eurų.

300 eurų viršutinė kaina turi konkretų tikslą: Europos Komisija teigė, kad taip nenorima smogti eiliniams Rusijos gyventojams ir yra orientuojamasi į oligarchus bei elitą, kuris remia vyriausybę ir turi lėšų gyventi prabangiai.

Lietuva tapo pagrindine vyno tiekėja Rusijai

Prieš keletą mėnesių Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad Lietuva šiemet tapo pagrindine vyno tiekėja Rusijai, o tiekimas šiai šaliai išaugo trečdaliu.

Buvo skelbta, kad vien pusmetį Lietuva Rusijai pristatė vyno už 126 mln. dolerių; tai yra net šešis kartus daugiau nei Ispanija, kuri garsėja savo vyndaryste^[4].

Nors Lietuvos vyno eksportas sparčiai auga, faktinė vyno gamyba šalyje išlieka kukli: per metus jo pagaminama apie 60 000 hektolitrų. Tad šis gamybos ir eksporto apimčių skirtumas kelia intriguojančių klausimų.

Duomenys nedetalizuoja vyno eksporto kilmės, tačiau, analizuojant Lietuvos ir net mūsų kaimynės Latvijos vyno statistiką, išryškėja dėsningumas: per šias šalis į Rusiją patenka daugybė alkoholio^[5]. 

Skaičiuojama, kad per aštuonis mėnesius Rusija iš ne tik iš Lietuvos importavo daugybę vyno. Rusija iš Latvijos importavo vyno už 79 mln. JAV dolerių. Tiekimo apimtis padidėjo trečdaliu, lyginant su ankstesniais metais.

Per tą patį laikotarpį, Lietuva ir Latvija vien iš Italijos įsivežė vyno už 59,3 mln. JAV dolerių, iš Ispanijos už 21 mln. JAV dolerių^[6]. Nemenka dalis šių produktų galiausiai pasiekė būtent Rusiją.

Kilus susidomėjimui ir pasipiktinimui, jog Lietuva galimai pažeidžia sankcijas, kurių pati itin garsiai reikalauja, buvo aiškinta, kad Lietuvoje pagamintas vynas į Rusiją iš tiesų neeksportuojamas, tačiau per Lietuvą eksportuojamas būtent anksčiau įsivežtas kitų ES šalių produktas.

„Bet kokie alkoholiniai gėrimai, kuriuos gamina ir importuoja mūsų asociacijos nariai, nėra eksportuojami į Rusiją. Tai buvo padaryta dar prieš karą“, – kalbėjo alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos pirmininkas Mantas Zakarka.

Muitinės departamentas taip pat aiškino, kad per Lietuvą į Rusiją draudžiama vežti tik prabangų vyną, kurio kaina prasideda nuo 300 eurų už litrą.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis tokią prekybą vadina neetiška, tačiau teisėta bei pabrėžė, kad į Rusiją keliauja ispaniškas, itališkas, vokiškas vynas, bet tikrai ne lietuviškas. Vis dėlto, viceministras pabrėžė, kad sustabdyti kitų šalių produktų eksporto į Rusiją, negalima be bendro ES sutarimo

„Jei matysime, kad tie skaičiai labai dideli, imsime tam tikrų veiksmų su kitomis Europos Sąjungos šalimis“, – sakė ekonomikos viceministras K. Žemaitis.

Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad šią problemą gali išspręsti tik naujos sankcijos Rusijai.

„Sankcijos, tiktai sankcijos, kurios yra įgyvendinamos vieningai Europoje, gali išspręsti šitą klausimą. Ir tų sankcijų paketų dar reikės ne vieno“, – teigė A. Armonaitė^[7].