Lietuva neskuba naudotis europine išmoka
Europos Sąjungos (ES) valstybės jau gauna Europos Komisijos (EK) išmokas, kurios yra skiriamos po pandemijos ir ilgo karantino nukentėjusioms ekonomikos gaivinti. Tačiau Lietuva tokios paramas dar negavo[1].
Pasidomėjus, kodėl pagalbos paketas dar nėra pasiekęs Lietuvos, paaiškėjo, kad Lietuva dar net nėra pateikusi prašymo išmokoms gauti. Nors valdžia teigia, kad Lietuva yra įgyvendinusi didžiąją dalį paramai būtinų reikalavimų, tikinimai, kad finansinės pagalbos paketas jau netrukus pasieks mūsų šalį skamba neužtikrintai.
Dalis ekspertų yra įsitikinę, kad aplaidžiai dirbanti Vyriausybė, o kartu ir visa Lietuva gali likti prie suskilusios geldos. Ateinančiais metais vyksiantys rinkimai taps prioritetu, o užvirsiančios aistros parlamente mūsų įstatymų leidėjams neleis susikoncentruoti į pirmo svarbumo dalykus.
Mūsų šalies valdžia neatliko namų darbų
EK dar 2020 m. gegužės 20 d. patvirtino Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF). Iš viso RRF dotacijos visoje Europoje sudarys 338 mlrd. eurų, o paskolos – iki 385,8 mlrd. eurų. Lietuvai iš viso buvo numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms: šiemet – 339 mln. eurų, 2023–2024 m. – daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų, o 2025–2026 m. – dar 600,1 mln. eurų[2].
Tačiau šiuo metu Lietuva, neatlikusi privalomų namų darbų, negali pretenduoti į EK RRF paramos lėšas. Pinigai Lietuvai yra numatyti, o jiems gauti pateikti reikalavimai – elementarūs, tačiau šalies valdžia neskuba pasinaudoti papildomais ES finansais.
Kodėl yra būtent taip? Pati finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad Lietuva šiuo metu nėra pasiekusi visų numatytų EK rodiklių. Vis dėlto, EK teigimu, pačios vyriausybės turi pačios nuspręsti, kada prašyti paramos ir pabrėžia, kad reformų ir investicijų tempas yra svarbus.
Numatytos investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokslą, viešojo sektoriaus pertvarką[3].
Lietuvos Vyriausybė parengė pirminius planus reformoms, tačiau jų įgyvendinti neskuba. Net prašymas EK dėl RRF pinigų vis dar nėra pateiktas. O jį pateikti trukdo visiškas Vyriausybės neveiksnumas dirbant ties tokiais rodikliais kaip Darnaus judumo fondas, Strateginio valdymo metodikos pakeitimas, visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis.
Pirmuosius du žadama priimti netrukus, tačiau NT mokestį planuojama pateikti kartu su visu mokesčių paketu. O būtent mokesčių paketas šiuo metu yra tik juodraščio variantas – mokesčių reformos priemonės įgyvendinimas atidėtas.
Nors Vyriausybė EK patvirtintame plane įsipareigojo mokesčių reformos paketą Seimui svarstyti pateikti 2022 m. II ketvirtį, kad jis įsigaliotų nuo kitų metų, dėl energetikos krizės, karo Ukrainoje keliamų iššūkių nuspręsta mokesčių sistemos nekeisti. Jeigu mokesčių reformos paketas Seime bus svarstomas pavasario sesijos metu, jis galėtų įsigalioti tik po 6 mėnesių.
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Navickas teigia, kad mokesčių reformos įvykdymas realiausiu scenarijumi nusikels maždaug metams.
„Žinoma, darant prielaidą, jog politinis susitarimas koalicijoje bus pasiektas ir priemonės priimtos“, – komentavo jis[4].
Vis dėlto, po metų Vyriausybės darbas jau eis į pabaigą, o EK finansų šaltiniai nėra atviri neribotą laiko tarpą.
Neveiksnumas kirs per šalies kišenę
Stebint kokiais tempais Vyriausybė ir Seimas priima svarbius įstatymus ir jų reformas, akivaizdu, kad RRF pinigai Lietuvos dar kurį laiką tikrai nepasieks. O tai kirs per šalies biudžetą, mat laiku negavus planuotų europinių pinigų Lietuvai gali tekti brangiau skolintis rinkose. Situacija pastebima jau dabar. Dar prieš metus Vyriausybė galėjo pasiskolinti ir su neigiamomis palūkanomis. Dabar tektų investuotojams mokėti 4–5 proc. palūkanas.
Šiuo metu Lietuva iš RRF lėšų yra gavusi 0,289 milijardo eurų avansu, o paskolų nebuvo išduota. Finansų ministerija tikisi EK dar šiemet pateikti pirmąjį RRF mokėjimo prašymą ir gauti 563 mln. eurų.
„Planuojama iki šių metų pabaigos teikti pirmąjį mokėjimo prašymą Europos Komisijai. Pasiekus 33 rodiklius (šiuo metu pasiekta 30), Lietuvai turėtų būti išmokėta 565 mln. eurų dotacijų. Per 2022-2023 m. planuojama paskelbti kvietimų iš viso už 2,1 mlrd. eurų, kas sudaro beveik 95 proc. viso plano lėšų. Iki šiol paskelbta kvietimų už beveik 500 mln. eurų. Iki šiol nėra pasinaudota galimybe skolintis iš RRF priemonės. Tačiau šiuo metu yra rengiamas „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymas, kuriame numatyta skolintis iš šios priemonės. Preliminari paskolos suma galėtų siekti apie 1 mlrd. eurų. Papildomos investicijos būtų nukreiptos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą“, – teigiama finansų ministerijos pranešime.
Finansų ministrė G. Skaistė pabrėžė, kad naujame prašyme bus pasiūlyta pakeisti RRF planą prašant ne tik subsidijos, bet ir paskolos atsinaujinančios energetikos plėtrai.
„RRF instrumentų išskirtinumas yra tas, kad pinigai yra skiriami ne už tai, kiek trinkelių padaryta, o kiek reforminių ar investicinių veiksnių, kurie buvo numatyti kaip rodikliai, yra pasiekta. Rugsėjo pabaigoje planavome pateikti pirmą mokėjimo prašymą už pasiektus rodiklius, bet šiuo metu esame pasiekę 30 iš 33 rodiklių, per šį mėnesį dar du rodiklius pasieksime ir teiksime mokėjimo prašymą už tuos veiksnius, kurie jau yra padaryti, – tai reiškia, kad nė vieno euro neprarandame ir tie pinigai vienaip ar kitaip atkeliaus. Rengiame ir plano pakeitimą, pagal kurį bus numatyta pasinaudoti ne tik subsidine dalimi, bet atsižvelgiant į energetinę krizę – kad reikia plėsti mūsų generacijos pajėgumus, bus parengtas papildomas plano pakeitimas, kad skolinsimės atsinaujinančios energetikos plėtrai, nes įgyvendinsime daugiau projektų negu buvo suplanuota“, – kalbėjo ministrė.
Reikia veikti greičiau
Tačiau tokiais pažadais, regis, netiki ir EK atstovai. EK atstovas Lietuvoje teigia, kad Vyriausybė turi pati nuspręsti, kada prašyti paramos, tačiau pabrėžia, kad reformų ir investicijų tempas yra svarbus[5].
Lietuva pirmuoju prašymu turėtų gauti 650 mln. eurų, tačiau lėšos bus išmokėtos tik tada, kai valstybė įgyvendins numatytus įsipareigojimus.
„Pirmajam Lietuvos mokėjimui jie numatyti 33, pateikus mokėjimo prašymą Komisija įvertins jų įgyvendinimą. Todėl svarbu dėti visas pastangas kuo greičiau įgyvendinti reformas ir investicijas, numatytas nacionaliniame atsparumo didinimo plane. Jos taip pat reikalingos Lietuvos konkurencingumui ir ekonomikos atsparumui užtikrinti“, – pabrėžia EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Kaip teigia EK atstovas, valstybės narės, taip pat ir Lietuva, gali pasirinkti, kada pateikti mokėjimo prašymus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, bet kuo anksčiau prašymas pateikiamas, tuo greičiau lėšos gali pasiekti valstybę narę.
Vis dėlto, svarbu ne tik tai, kada finansai pasieks Lietuvą, bet tai, ar pinigai iš viso pasieks šalies biudžetą. Finansų ministerija teigia, kad parengtus mokestinių pokyčių planus dabar derina su valdančiosios koalicijos atstovais, tačiau politologai perspėja – artėjant Seimo rinkimams 2024 m. rudenį galimybė susitarti dėl reformų gali žlugti.
O mūsų kaimynai latviai pirmąją RRF išmoką jau gavo.
Spalio 7 d. Latvijos finansų ministras Janis Reiras susitiko su EK vykdomuoju viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu, kad aptartų Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo plano (EPP) įgyvendinimą ir iš EK gautą 201 mln. eurų išmoką už pirmuosius devynis įgyvendintus EPP rodiklius nelygybės mažinimo, teisinės valstybės ir skaitmeninės transformacijos srityse.
Latvija planuoja 2023 m. EK pateikti didžiausią mokėjimo prašymą – 503 mln. eurų – pagal 49 rodiklius, iš kurių devyni jau įvykdyti, pavyzdžiui, priimtos Ūkio ministerijos parengtos taisyklės, skatinančios modernaus gyvenimo reikalavimus atitinkančio būsto prieinamumą regionuose.
