- G. Landsbergis įsitikinęs: taikūs būdai remiant Ukrainą nebeveiksmingi
- Lietuva neturi tiek gynybinių pajėgumų, kad galėtų tapti „rakštimi“ Rusijai
- Didėja Vakarų spaudimas Rusijai – pastaroji net graso branduoliniais ginklais
G. Landsbergis įsitikinęs: taikūs būdai remiant Ukrainą nebeveiksmingi
Savo kadenciją seime jau baigiantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vėl kalba daugiau nei reikėtų – vakar dar neskubėjęs „šauti šampano“ po Vašingtono leidimo Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš rusų karinius objektus, jis taip pat išdidžiai pareiškia, kad ginant Ukrainą neturėtų būti taikomi jokie ribojimai.
Užsienio žiniasklaida jau mirga nuo drąsių garsiojo mūsų anūko pareiškimų, o jų neaplenkia nei įnirtingai dabar situaciją regione stebintys Vakarų šalių lyderiai. Anot G. Landsbergio, minint 1000-ąją karo Ukrainoje dieną, aišku viena – iki šiol Vakarų šalių taikyta paramos Ukrainai strategija nepasiteisino[1].
„Mano manymu, mes priėjome tašką, kur sąžininga sakyti, kad strategija dėl to, kaip mes rėmėme Ukrainą per pastaruosius tris metus per tūkstantį dienų – žlugo. Taika per deeskalaciją yra žlunganti ir žlugusi strategija. Mums reikia naujos strategijos. Reikia strategijos, kuri remtųsi iš galios pozicijos. Tokios strategijos, kurios prašo Baltijos šalys, ta pati Ukraina, kitos šalys, kurios iš tikrųjų remia Ukrainą – reikia jėgos“, – drąsiai rėžė ministras.
Taigi, kitaip tariant, G. Landsbergis tarp eilučių sako, kad tam, kad „numalšinti“ Rusiją, Vakarai turėtų pradėti jėga paremtą konfliktą?
Tačiau šioje situacijoje ar nebus taip, kad tokie teiginiai išsakomi nė nepasvarstant apie dabartines Vakarų (o ypatingai į priešakines linijas šokančios Lietuvos) galimybes apsiginti. Taip, deja, nutiko ir su Ukraina – mūsų ministras anksti džiaugtis jos pergale Vašingtonui leidus atakuoti karinius rusų objektus tolimojo nuotolio raketomis (ATACMS), neskubėjo, mat nėra aišku, kokius pajėgumus apsiginti turi pati Ukraina.
Lietuva neturi tiek gynybinių pajėgumų, kad galėtų tapti „rakštimi“ Rusijai
Nors norai dideli, galimybės iš tiesų Lietuvai neleidžia būti nesantaikos su kaimynine šalimi kurstymo epicentre. Dar visai neseniai ekspertai atliko tyrimą, kurio metu apskaičiavo, kiek laiko užtruktų, kol rusų kariai užimtų Lietuvą ir, ar mes apskritai esame pajėgūs bent jau apsiginti save.
Paaiškėjo, kad Lietuva neturi resursų priešo kariuomenės atremti net dviejų savaičių – laikotarpio, per kurį į pagalbą atskubėtų sąjungininkai. Sumodeliuota situacija parodė, kad puolimo atveju, sostinė Vilnius būtų apsuptas jau trečiąją dieną, o Kaunas – po savaitės.
Tam, kad bent kiek sugebėtume atremti priešą, esą reikalingas kur kas didesnis (šiuo metu net nerealus) gynybos finansavimas, siekiantis 10 mlrd. eurų ir skiriamas kas ketverius metus arba 2,5 mlrd. eurų kasmet.
Tačiau ne tik finansai gali pakišti koją. Prasidėjus nepaprastajai padėčiai, tautiečiai neabejotinai pradėtų elgtis chaotiškai ir taip situaciją tik dar labiau apsunkintų, mat atlikta apklausa parodė, kad net kas antras lietuvis nežinotų kaip elgtis prasidėjus karui.
Didėja Vakarų spaudimas Rusijai – pastaroji net graso branduoliniais ginklais
JAV prezidentui Joe Bidenui pritarus, kad Ukrainai būtų siunčiamos prieštankinės minos, Ukraina įsipareigojo nenaudoti jų tankiai apgyvendintose vietovėse[2].
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Ukraina pirmą kartą panaudojo amerikiečių gamybos ATACMS raketas Rusijos teritorijoje, taip dar labiau padidindama įtampą.
Tuo tarpu amerikiečiams naujuoju prezidentu išsirinkus respublikoną Donaldą Trumpą, apie pokyčius nujausdamas J. Bidenas suskubo įsisavinti lėšų – padidino paramą, nes tikimasi, kad D. Trumpas laikysis švelnesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Minint tūkstantąją karo dieną Ukraina smogė Rusijos ginklų sandėliui Rusijos gilumoje, paskatindama Maskvą įspėti apie atsakomuosius veiksmus. Atsakydamas į tai, Vladimiras Putinas pasirašė naują branduolinę doktriną, kuria sumažinta branduolinio ginklo panaudojimo riba. Jungtinė Karalystė pasmerkė V. Putino veiksmus kaip neatsakingus.
77 primena, kad galimai reaguodama į artėjančius neramumus Baltijos šalyse, JAV ambasada Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuo gruodžio 2-osios nebeteiks vizų į JAV išdavimo paslaugos. Norint gauti žaliąją kortą, teks vykti iki Stokholmo, kur ir perkeliamos visos šios paslaugos.
Ši paslauga jau nuo 2023 m. liepos 12 d. nebeteikiama ir Norvegijoje bei Danijoje, o suomiai raginami „ruoštis karui“.
