Nuo gruodžio 2-osios Baltijos šalių gyventojai, norintys gauti JAV vizas, turės vykti į Stokholmą
Pirmadienį pasirodžiusi naujiena apie JAV ambasadų Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvoje, priimtus sprendimus nebeišduoti žaliųjų kortų ir tokio tipo paslaugas perkelti į Švediją, gerokai įkaitino tautiečių kraują ir pasvarstymus – kodėl taip įvyko ir ko laukti toliau.
Po to, kai Vašingtonas leido Kyjivui amerikietiškosiomis tolimojo nuotolio raketomis smogti į karinius taikinius Rusijos teritorijoje, JAV ambasada Lietuvoje pranešė nuo gruodžio 2 d. nebeteiksianti įprastų imigracinių paslaugų[1].
Kitaip tariant, jau greitai Lietuvoje nebebus galima gauti vizų vykti į Ameriką, o tam tikslui reikės vykti į Stokholmą, kur ir bus perkeltos šios paslaugos, mat nuotoliniu būdu to padaryti nebus įmanoma. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, neva tai padės „supaprastinti imigracijos vizų apdorojimą bei sutrumpinti laukimo laiką“.
Apie Švedijos kaimyninių šalių – Norvegijos ir Danijos JAV ambasadų paslaugų perkėlimą į Stokholmą jau buvo pranešta 2023 m. liepos 12 d. O štai nuo gruodžio 2-osios vizų į JAV nebeteiks ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje esančios JAV ambasados.
Taip jau sutapo, kad vizų išdavimas iškeliamas iš tų valstybių, kurios turi savo tiesiogines sienas su Rusija.
Nerimą sustiprina ir tai, kad toks žingsnis buvo žengtas ir prieš prasidedant karui Ukrainoje, kai nuo 2022 m. kovo 2 d. JAV ambasada Kijeve nutraukė neimigracinių vizų išdavimą[2].
G. Landsbergis neskuba „šauti šampano“: neaišku, kokius pajėgumus turi Ukraina
Savo kadenciją jau baigiančiam JAV prezidentui Joe Bidenui leidus ilgojo nuotolio raketomis (ATACMS) atakuoti rusų objektus Ukrainoje artimiausiomis dienomis[3], tokiu „laimėjimu“ jau neskuba džiaugtis Lietuvos diplomatijos vadovo pareigas ėjęs Gabrielius Landsbergis.
Kritiškai situaciją vertinantis G. Landsbergis svarstė, kad kol kas esą nėra konkrečių skaičių, kiek pati Ukraina turi raketų, kad galėtų pasiekti pokyčių mūšio lauke. Taip pat jis teigė matęs pranešime spaudai, jog ribojimai buvo panaikinti tik iš dalies[4].
Tiesa, garsusis Lietuvos anūkas neslėpė, kad iki šiol Vakarų šalių taikyta pagalbos Ukrainai strategija nepasiteisinusi, todėl reikia imtis naujos. O dar geriau – kad ši būtų „iš galios pozicijos“.
Po tokio Vašingtono sprendimo, savo poziciją išreiškė ir Maskva. Ji įspėjo sureaguosianti atitinkamai, jei Ukraina į jos teritoriją paleisianti ilgojo nuotolio raketas[5].
Visgi, panašu, Vakarams šie įspėjimai buvo nė motais, mat jau naktį iš pirmadienio į antradienį Ukraina pirmą kartą ATACMS raketomis atakavo Rusijos teritoriją, o pasaulis sulaikęs kvapą stebi, kokių atsakomųjų veiksmų toliau imsis Maskva[6].
Antradienio rytą Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį Maskvai panaudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolinę valstybę, jeigu ją remia branduolinius ginklus turinčios valstybės. Tokius savo veiksmus Kremlius įvardijo kaip „būtinus“ prie dabartinės padėties.
Suomijos ir Švedijos gyventojai raginami būti „pasiruošę karui“
Į tokias naujienas kaipmat sureagavo ir Suomijos bei Švedijos vyriausybės, informavusios savo gyventojus apie tai, kad situacija regione iš tiesų yra rimta[7].
Švedija neseniai atnaujino pasirengimo krizėms brošiūrą, pavadinimu „Krizės ar karo atveju“, kurioje piliečiams patariama kaupti būtiniausių atsargų, pavyzdžiui, maisto, vaistų ir higienos priemonių. Ši atnaujinta versija, dvigubai išsamesnė nei ankstesnė, išleista 2018-aisiais ir išplatinta 5,2 mln. namų ūkių.
Panašiu pavyzdžiu jau pasekė ir Suomija išleido internetinį vadovą, kuriame pabrėžiama būtinybė pasirengti ekstremalioms situacijoms, pažymint, kad tik 58 proc. gyventojų turi tinkamų atsargų. Norvegija šių metų pradžioje taip pat išleido 2,2 mln. fizinių savo krizių valdymo vadovo kopijų.
Didesnis dėmesys saugumui sutampa su Švedijos ir Suomijos sprendimu įstoti į NATO bei pastarosios tiesioginės sienos turėjimas su Rusija.
Paskutiniai J. Bideno „pasispardymai“: prieš palikdamas valdžią daro viską, kad būtų įsisavinama kuo daugiau lėšų
JAV prezidento rinkimus laimėjus respublikonui Donaldui Trumpui, pasaulis stebėjo, kaip toliau pakryps situacija Ukrainoje ir kaip klostysis Vašingtono santykiai su Maskva.
Rusijai pareiškus apie norą bendradarbiauti ir nesipykti su Amerika, paskutines savo dienas valdžioje skaičiuojančiam demokratui J. Bidenui, matyt, atrodo, kad po jo – nors ir maras. Baltųjų rūmų administracija, vos sužinojusi apie D. Trumpo pergalę, pradėjo rengti „D. Trumpui atsparių“ priemonių planą, pagal kurį Ukrainai ir toliau būtų tiekiama pagalba ir likusios lėšos būtų išleistos iki D. Trumpo naujosios kadencijos pradžios.
Ir štai, išsipildė tai, ko buvo labiausiai bijoma – kad J. Bidenas dar labiau paaštrintų situaciją tarp JAV ir Rusijos duodamas leidimą Ukrainai naudoti pažangius ginklus prieš taikinius Rusijoje.
