Ką reiškia LTAID po USAID uždarymo?
Lietuvoje dar prieš keletą metų gimė ne kiekvienam žinoma nauja organizacija – LTAID, atliekanti panašias funkcijas kaip JAV dar šviežiai uždarytas paramos tinklas USAID. Kaip skelbiama, Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo tinklas yra pavaldus Užsienio reikalų ministerijai (URM). 77.lt pasidomėjo, kokias funkcijas ši nauja institucija atlieka.
Oficialiame LTAID puslapyje nurodoma, kad LTAID – tai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos departamentas, veikiantis prie Užsienio reikalų ministerijos. Jo tikslas – įgyvendinti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus teikiant pagalbą mažiau išsivysčiusioms šalims, stiprinant demokratiją, žmogaus teises, gerąją valdymo praktiką ir prisidedant prie krizių prevencijos bei sprendimo.
LTAID administruoja oficialią Lietuvos vystomąją pagalbą (angl. ODA), koordinuoja humanitarinės pagalbos veiksmus ir remia tarptautinius projektus Rytų partnerystės šalyse (Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje) bei kitose pasaulio regionuose. Dalis pagalbos skiriama klimato kaitos mažinimui, žaliųjų technologijų plėtrai, pilietinės visuomenės stiprinimui ir kovai su dezinformacija.
Lietuva per LTAID aktyviai dalyvauja tarptautinėse iniciatyvose, yra OECD vystomojo bendradarbiavimo komiteto narė, prisideda prie ES ir JT projektų. Ypatingas dėmesys šiuo metu skiriamas Ukrainos atstatymui – finansuojami švietimo, infrastruktūros, saugumo ir inovacijų projektai.
LTAID veikla grindžiama skaidrumo, efektyvumo ir atsakomybės principais, o projektų atranka vykdoma viešų kvietimų būdu. Tai svarbus instrumentas, per kurį Lietuva įgyvendina solidarumo, vystymosi ir humanitarinės pagalbos politiką tarptautinėje arenoje.
Duris LTAID atvėrė dar 2022-aisiais.
Ką jau nuveikė LTAID?
Oficialiai nurodoma, kad LTAID veikla specializuojasi ties: vystomąja, humanitarine pagalbomis, instituciniu bendradarbiavimu, parama Ukrainai, žaliosiomis inovacijomis ir klimato kaita bei tarptautiniais įsipareigojimais.
Štai pateikiame ir konkrečius jau vykdomus arba įvykdytus šios organizacijos darbus:
Ukrainos atstatymo iniciatyvos[1]
- Borodyankos darželis: 2024 m. pilnai atnaujintas Borodyankos darželis su lauko infrastruktūra (500 000 Eur vertės projektas, dalinai finansuotas Taivano).
- Interaktyvus 3D miesto planavimo įrankis: sistema Borodyankai ir Buchai vizualizuoti karo sukeltus miestų pažeidimus bei planuoti atstatymą.
- „Future School for Ukraine“: techninis švietimo įstaigų atstatymo modelis, parengtas per tarptautinį architektūrų konkursą, įtraukiantis tvarias ir patentuotas inžinerines inovacijas.
Žalinimo inovacijų projektai
- „Create Lithuania“ žaliasis eksporto modelis (2024 m. kovas–rugsėjis): nustatytas žaliųjų inovacijų diegimo modelis plėtrai į partnerių rinkas, siekiant skatinti klimato sprendimus ir ekonominę diplomatiją.
- Žaliųjų sprendimų katalogas: platforma, pristatanti Lietuvos ekotechnologijas (pvz., biokurą, integruotas saulės modulius, miesto apšvietimo ekosistemas) tarptautiniams partneriams.
Rytų partnerystės ir orientuota pagalba
- Saugus transportas Armėnijoje (III etapas): pagalba transporto sektoriuje, orientuota į kelių, geležinkelių ir aviacijos saugumo gerinimą (59 850 Eur).
- Kovos su dezinformacija projektas (2022–2025 m.): projektas Vidurio Azijos šalyse ir Rytų partnerėse, skirtas vyriausybinių bei nepriklausomų žiniasklaidos institucijų pajėgumams stiprinti (88 608 Eur).
- Indėlio sistema pakuotėms Armėnijoje: ekspertų patirtis sukurti plastiko ir stiklo taros atidavimo modelį, įskaitant teisinius ir verslo sprendimus (49 882 Eur).
Regioninės partnerystės – Dvynių projektai (2023 m.)[2]
- Sakartvelas: rinkos priežiūros agentūros stiprinimas (1,2 mln. Eur)
- Palestina: klimato ir aplinkos aspektų integravimas į nacionalinę politiką (1,5 mln. Eur)
- Bosnija ir Hercegovina: netiesioginio apmokestinimo institucijų stiprinimas (1 mln. Eur)
Darnaus planavimo iniciatyva
- „Developing International Partnerships for Sustainable Development“ (2024 09–2025 02): katalogas Lietuvos žaliųjų sprendimų tarptautiniam panaudojimui, siekiant įtraukti juos į daugiateritorines vystymo programas.
JAV uždaro USAID
JAV Tarptautinės plėtros agentūra (USAID), veikusi daugiau nei šešis dešimtmečius, jau šių metų liepos 1-ąją oficialiai uždaryta – tokį sprendimą priėmė prezidento Donaldo Trumpo administracija, o Valstybės sekretorius Marco Rubio paskelbė, kad likusios pagalbos programos bus integruotos į Valstybės departamentą.
Valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad USAID „virto globalios NVO industrijos kompleksu“ ir kad „JAV daugiau nebemokės už žlugusias užsienio valstybes.“ USAID uždarymas įvardijamas kaip dalis vadinamosios „vyriausybės efektyvumo reformos“, kurią inicijavo Elonas Muskas, tuo metu vadovavęs Vyriausybės efektyvumo departamentui.
Iš daugiau nei 6 200 USAID vykdytų programų išsaugota tik apie 1 000, o vietoj agentūros įkurtas naujas modelis „America First“, žadantis mažiau biurokratijos ir daugiau orientacijos į nacionalinius interesus.
Ką iš Amerikos gavo Lietuva?
77.lt primena, kad kai kurios Lietuvoje veikiančios organizacijos, viešai reiškiančios aktyvią poziciją žmogaus teisių ar socialinės lygybės klausimais, dalį savo finansavimo gavo tiesiai iš JAV biudžeto. Viešai prieinamoje JAV finansavimo duomenų bazėje USASPENDING.gov pateikti duomenys, kad „Laisvės TV“ per kelis metus buvo numatytas iš viso apie 75 tūkstančius JAV dolerių siekiantis finansavimas – dalis jų skirta kovai su COVID-19 dezinformacija, kita dalis – verslumo skatinimui kaimo regionuose.
Nepamirštas liko ir Lietuvos Moterų informacijos centras, kurio veiklai per kelis metus buvo numatyta daugiau nei 30 tūkstančių dolerių parama už lyčių lygybės ir smurto prieš moteris mažinimo projektus. USASPENDING.gov nuomenimis, panašiai gausiai planuota remti ir Lietuvos žmogaus teisių centras, LRT bei politologo Lino Kojalos vadovaujamas Geopolitikos ir saugumo studijų centras, kuriam per kelerius metus buvo numatytas finansavimas virš 120 tūkstančių eurų.
