Lietuvos transporto sektoriui smogs pasienio uždarymas su Baltarusija
Lietuvai uždarius du pasienio punktus su Baltarusija, o vežėjams įstrigus pasienyje, transporto sektorius prognozuoja – tokie „pasižaidimai“ kainuos brangiai. Mat logistikos sritis šalyje – viena tų, iš kurių uždirbome daugiausiai.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, kad situacija yra itin sudėtinga ir kol kas neturi aiškaus sprendimo. Pasak jo, Baltarusijos sprendimas uždrausti Lietuvos vilkikų judėjimą gali ne tik paralyžiuoti transporto srautą, bet ir pakenkti Lietuvos prekybai su Azijos šalimis[1].
Problema, anot P. Drižo, jau nebėra vien tik transporto klausimas – ji gali reikšmingai paveikti visą šalies logistikos sektorių ir Lietuvos vietą tarptautiniuose prekybos tinkluose. Lietuvos vežėjai neturi galimybės greitai grįžti į Lietuvą arba nukreipti krovinių kitais maršrutais, todėl nuostoliai gali būti dideli. TTLA atstovas pabrėžia, kad iš anksto paskleista informacija apie galimą pasienio uždarymą leistų transporto įmonėms apsaugoti savo turtą ir planuoti veiklą saugiau.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) tikina, kad Lietuvos pasieniečiai leidžia grįžti tiems vilkikams, kurie gali kirsti sieną pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Tačiau situacija pasienyje vis dar sudėtinga: Baltarusijos pusė praneša apie šimtus laukiančių vilkikų, o Lietuvos logistikos sektorius perspėja, kad tolimesni „pasižaidimai“ pasienyje gali lemti milijardinius nuostolius per metus.
Vyriausybė atidaro koridorių Lietuvos vežėjams: transportas grįžta iš Baltarusijos
Lietuvos vežėjai sulaukė konkrečių Vyriausybės veiksmų po to, kai pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymas sukėlė transporto sektoriuje krizę. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA gavo atsakymą, kad institucijos jau organizuoja priemones, padedančias nukentėjusiems verslams ir transporto įmonėms[2].
Vyriausybės kanclerio Laimono Rudžio teigimu, lapkričio 4 d. Nacionalinis krizių valdymo centras surengė susitikimą su vežėjų atstovais ir sutarta dėl laikino transporto grįžimo koridoriaus per Šalčininkų pasienio punktą. Koridoriaus veikimą koordinuos Vidaus reikalų ministerija, o procesas leis grįžti visam Lietuvos ir kitose ES šalyse registruotam transportui.
Vyriausybė ragina asociaciją LINAVA aktyviai dalyvauti tolesniuose sprendimų rengimo susitikimuose. Pabrėžiama bendradarbiavimo svarba siekiant apsaugoti Lietuvos transporto sektoriaus saugumą, stabilumą ir užtikrinti, kad atsakingai veikiantys verslai nenukentėtų dėl Baltarusijos vykdomų hibridinių veiksmų.
Ruginienė kreipėsi į Minską
Tuo tarpu reaguodama į pasienyje susidariusią krizinę situaciją, I. Ruginienė trečiadienį kreipėsi į Minską, ragindama sudaryti sąlygas grąžinti į Lietuvą įstrigusius tūkstančius vilkikų ir puspriekabių.
Lietuva mėnesiui uždarė du pasienio punktus, todėl transporto sektorius patiria rimtų finansinių ir operacinių sunkumų. Vidaus reikalų ministerija svarsto, kaip padidinti Medininkų punkto pralaidumą – dabar įleidžiama vos keliolika vilkikų per parą, nors galėtų būti iki 200.
Žemaitaitis: dėl užsienio politikos Baltarusijoje įstrigo 7 tūkst. transporto priemonių
„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis kritikavo Lietuvos politikus dėl, jo nuomone, prastos užsienio politikos Baltarusijos atžvilgiu. Jis teigia, kad dabartinė valdžia nesugeba tinkamai saugoti piliečių interesų, uždaro sienas ir nekoordinuoja sprendimų su verslu bei gyventojais, palikdama juos be apsaugos prieš kaimyninės šalies provokacijas[3].
Žemaitaičio vertinimu, tokia politika paverčia Lietuvą juokdariais tarptautinėje arenoje, o transporto sektorius patiria didžiulius nuostolius – šiuo metu Baltarusijoje įstrigę daugiau nei 7 tūkst. transporto priemonių.
„Latvija sėkmingai leidžia naudotis savo geležinkeliais ir jūrų uostu, kraudami trąšas. Lenkija toliau dirba su Baltarusijos verslininkais trąšų ir energetikos srityje, tyliai siunčia iš Kinijos krovinius per Baltarusiją ir muša krovos rekordus (nors pastarosios savaitės rodo, kad Baltarusijoje akivaizdžiai formuojasi krovinių iš Kinijos geležinkeliais eilės). JAV nuima sankcijas Baltarusijos įmonėms.“ – rašė R. Žemaitaitis.
Jis ragina politikus vengti viešų komentarų, veikti tyliai ir mažiau deklaratyviai, kad nebūtų daromos klaidos, už kurias vėliau moka piliečiai ir verslas.
Nuostoliai sieks milijonus eurų
Tuo tarpu Lietuvos sprendimas mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija sukėlė didžiulius nuostolius tarptautiniame krovinių transporte. Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas Olegas Tarasovas teigia, kad pasienyje įstrigo apie 1,5–2 tūkst. vilkikų, dėl ko tikėtini finansiniai nuostoliai siekia milijonus eurų. Vienos vilkiko prastovos paros kaina yra apie 200 eurų, o 10–15 dienų prastova pasienyje vienam vilkikui gali kainuoti apie 3 tūkst. eurų[4].
Iš viso dabartiniai nuostoliai pasienyje įstrigusiems apie 2 tūkst. vilkikų siekia apie 6 mln. eurų, o Baltarusijos galimi atsakomieji veiksmai gali šią sumą dar padidinti.
Transporto sektorius dėl šios situacijos rizikuoja dar didesniais nuostoliais. Jei kaimyninės šalies sprendimai pakeistų tranzito srautus, Lietuva gali prarasti dalį logistikos sektoriaus, kuris sudaro iki 15 % šalies BVP, o tai reikštų milijoninius papildomus nuostolius ekonomikai.
Pernai reikšmingai išaugo pervežimų keliais kiekis
Lietuvos transporto sektorius 2024 metais patyrė augimą, pervežant daugiau krovinių nei prieš metus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, bendros krovinių pervežimo apimtys išaugo 10,3 proc., neįskaitant naftotiekio transporto[5].
Be jo, krovinių apimtys padidėjo 11 proc., pasiekdamos 181,6 mln. tonų. Daugiausia krovinių, 75,9 proc., buvo pervežta kelių transportu, kuriame vien vežimo vilkikais apimtys išaugo 14,5 proc., sudarant 137,9 mln. tonų. Tuo tarpu geležinkeliais krovinių pervežta 5,8 proc. mažiau – 25,7 mln. tonų.
