Gynyba taps vienu svarbiausių Lietuvos prioritetų
Europos saugumas, Rytų flango stiprinimas ir milijardinės investicijos į gynybą – būtent šias temas Lietuva ketina kelti į pirmą planą artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Apie būsimus prioritetus krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kalbėjosi su Lietuvoje viešinčia ES užsienio politikos įgaliotine Kaja Kallas.
Per pirmininkavimo laikotarpį Vilnius sieks, kad gynybos tema išliktų aukštai ES politinėje darbotvarkėje. Lietuva planuoja skatinti bendrus gynybos projektus, stiprinti Europos gynybos pramonės pajėgumus, gerinti karinio judėjimo sąlygas tarp valstybių bei užtikrinti nenutrūkstamą paramą Ukrainai[1].
„Gynyba yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos darbotvarkės prioritetų. Atidžiai stebime dabartinio pirmininkavimo darbus ir vertiname Airijos pirmininkavimo metu tęsiamas iniciatyvas. Kartu nuosekliai rengiamės būsimam Lietuvos pirmininkavimui. Mūsų tikslas – tęsti pradėtus darbus, stiprinti Europos gynybos parengtį ir užtikrinti, kad ES sprendimai būtų paremti realiais pajėgumais ir pakankamu finansavimu“, – pranešime cituojamas ministras.
Vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo renginių bus balandį Vilniuje numatytas neformalus ES gynybos ministrų susitikimas.
Dėmesio centre – Rytų flango saugumas
Svarbią vietą Lietuvos darbotvarkėje užims ir Rytų flango saugumas. Šiai temai ketinama skirti atskirą aukšto lygio konferenciją, kurioje bus kalbama apie ES išorinių sienų apsaugą, bepiločių orlaivių keliamas grėsmes bei Ukrainos karo patirties pritaikymą Europos gynybos planuose.
Lietuva siekia, kad rytinės ES ir NATO dalies stiprinimas būtų vertinamas ne kaip atskirų regiono valstybių rūpestis, o kaip bendras visos Europos saugumo uždavinys.
„Rytų flangas yra Europos Sąjungos ir NATO išorinė siena su Rusija bei Baltarusija. Todėl šio regiono saugumas yra ne tik Lietuvos, kitų Baltijos valstybių ar Lenkijos, bet visos Europos saugumo klausimas“, – sakė ministras.
Daug dėmesio bus skiriama ir „Eastern Flank Watch“ iniciatyvai. Ją pirmiausia pasiūlė Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija, o vėliau prie projekto prisidėjo daugiau valstybių. Šiuo metu iniciatyvoje dalyvauja 18 šalių.
Projektui gali prireikti apie 100 mlrd. eurų
Europos Komisija „Eastern Flank Watch“ įtraukė į siūlomų bendro intereso Europos gynybos projektų sąrašą. Galutinis ES Tarybos sprendimas numatomas rugsėjį.
Lietuva siekia, kad iniciatyva sulauktų ne tik politinio palaikymo, bet ir stabilaus ilgalaikio finansavimo. Pirminiais skaičiavimais, projektui įgyvendinti galėtų prireikti apie 100 mlrd. eurų.
Roberto Kauno ir Kajos Kallas susitikime taip pat kalbėta apie tolesnę pagalbą Ukrainai bei Lietuvos oro gynybos stiprinimo poreikius.
Gynybos planus turės paremti ir didesnis finansavimas
Siekdama aktyvesnio vaidmens stiprinant Europos saugumą, Lietuva kartu ruošiasi išlaikyti aukštą nacionalinio gynybos finansavimo lygį. Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitąmet krašto apsaugai bus skiriama daugiau nei 5 proc. BVP ir ši riba bus viršyta ne simboliškai.
Šiemet gynybai numatyta apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Skaičiuojama, kad 2027 metais finansavimui išaugus iki maždaug 4,9 mlrd. eurų, jis galėtų sudaryti apie 5,25 proc. BVP.
Tačiau didėjant gynybos biudžetui vis daugiau dėmesio ketinama skirti ne vien skiriamų lėšų dydžiui, bet ir jų panaudojimo efektyvumui. Prezidento vertinimu, milijardinės investicijos turi virsti realiais kariniais pajėgumais ir didinti valstybės atsparumą, todėl svarbu užtikrinti sklandų gynybos projektų įgyvendinimą bei mažinti procesus galinčią stabdyti biurokratiją.
Tai tampa ypač aktualu Lietuvai siekiant ne tik stiprinti savo gynybą, bet ir aktyviau formuoti bendrą Europos saugumo politiką.
