Uždaro centrus dėl saugumo rizikų
Lietuva imasi griežtesnių migracijos kontrolės priemonių – galimybės pradėti migracijos procedūras užsienyje bus apribotos dar keturiose valstybėse. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nusprendė uždaryti išorės paslaugų centrus trijose Vidurinės Azijos šalyse bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tokį žingsnį ministras grindžia saugumo rizikomis ir galima terorizmo grėsme.
„Priėmiau sprendimą uždaryti išorės paslaugų teikėjo padalinius Kirgizijoje, Uzbekistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje“, – feisbuke trečiadienį pranešė M. Katelynas[1].
Šie centrai iki šiol buvo viena iš grandžių, per kurią užsieniečiai galėjo kreiptis į Lietuvos institucijas. Juose buvo priimami prašymai dėl leidimų gyventi šalyje bei pradedamos su migracija susijusios procedūros.
„Šie padaliniai veikia kaip tarpininkai tarp užsieniečių ir mūsų institucijų – juose priimami prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje ir pradedamos migracijos procedūros. Įvertinus saugumo rizikas ir terorizmo grėsmę, nematau pagrindo tokias galimybes šiose valstybėse išlaikyti“, – teigė jis.
Ministras savo sprendimą sieja ir su Valstybės saugumo departamento pateikiama informacija. Anot M. Katelyno, VSD yra įspėjęs apie galimas terorizmo rizikas, taip pat nustatyta pavienių iš Centrinės Azijos atvykusių asmenų, turinčių radikalių pažiūrų ar sąsajų su terorizmu.
Vidaus reikalų ministro pozicija – galimų grėsmių atveju valstybė turėtų imtis prevencinių priemonių, o ne laukti realių incidentų. Uždarius keturis padalinius, naujų išorės paslaugų centrų kitose valstybėse steigti taip pat neplanuojama.
Migracijos srautai jau anksčiau paskatino griežtesnius sprendimus
Migracijos kontrolė darbuotojų iš Vidurinės Azijos atžvilgiu buvo pradėta griežtinti ir anksčiau. Pastaraisiais metais iš šio regiono į Lietuvą norinčių atvykti darbuotojų skaičius augo, todėl dalis migracijos procedūrų jau buvo apribota.
Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė yra nurodžiusi, kad dėl didelių srautų šiuo metu prašymai atvykti į Lietuvą darbo pagrindu iš kai kurių Vidurinės Azijos valstybių nebėra priimami. Pasak jos, išorės paslaugų centrų veikla regione buvo stabdoma gavus itin daug prašymų įdarbinti šių valstybių piliečius.
Migracijos departamento rugsėjo 1-osios duomenimis, galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių. Didžiausią grupę sudarė Ukrainos piliečiai – jų buvo apie 80 tūkst., o Baltarusijos piliečių – beveik 48 tūkst.
Apie 13 tūkst. leidimus gyventi turinčių žmonių buvo Rusijos piliečiai, panašus skaičius – Uzbekistano. Lietuvoje taip pat gyveno apie 9,4 tūkst. Indijos ir 7,4 tūkst. Tadžikistano piliečių, turinčių galiojančius leidimus.
Užsieniečių – daugiau nei 220 tūkst., institucijos kalba ir apie galimas grėsmes
Naujesnius migracijos srautų pokyčius I. Gasperė aptarė ir antradienį Seime vykusiame susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija. Jos pateiktais duomenimis, bendras užsieniečių skaičius šalyje siekia apie 222 tūkst. Nors šis skaičius svyruoja, bendra tendencija išlieka auganti, tačiau augimo tempas nebėra toks didelis kaip ankstesniais metais[2].
Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių grupę ir toliau sudaro ukrainiečiai, kurių yra apie 80 tūkst., po jų rikiuojasi Baltarusijos piliečiai. Tačiau Migracijos departamento vadovė atkreipė dėmesį ir į pastaraisiais metais išaugusį žmonių iš Centrinės Azijos srautą. Didelis prašymų įdarbinti šių valstybių piliečius skaičius jau paskatino stabdyti išorės paslaugų centrų veiklą regione ir nebepriimti dalies naujų prašymų.
Šių migracijos srautų kontekste Vidaus reikalų ministerija akcentuoja ir saugumo klausimą. M. Katelynas sprendimą uždaryti centrus grindžia ne vien atvykstančiųjų skaičiumi, bet ir VSD įvardijamomis galimomis terorizmo rizikomis bei pavieniais atvejais, kai iš Centrinės Azijos atvykę asmenys turėjo radikalių pažiūrų ar sąsajų su terorizmu.
Taigi daugiau nei 220 tūkst. užsieniečių Lietuvoje ir pastaraisiais metais augę srautai iš Centrinės Azijos tampa ne tik migracijos valdymo bei darbo rinkos, bet ir saugumo politikos klausimu. Institucijų pasirinkta kryptis rodo siekį griežčiau kontroliuoti atvykimo procedūras, ypač tose valstybėse, kurių atžvilgiu įvardijamos papildomos saugumo rizikos.
Pagaliau susiprato
Pagaliau susiprato